LPK verslo delegacijos vizitas Briuselyje
Gegužės 15–17 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) verslo delegacija, vadovaujama LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, lankėsi Briuselyje. Chemijos ir trąšų, plastikų, agromaisto bei energetikos pramonės įmonių ir organizacijų atstovai turėjo galimybę dalyvauti Europos Sąjungos (ES) Kritinių medžiagų forume (angl. EU Raw Materials Summit), susitikti su BusinessEurope vadovais, bei daugybėje įvairaus formato susitikimų aktyviai diskutuoti ir kelti klausimus Europos Komisijai. Susitikimų Europos Komisijoje darbotvarkė apėmė platų spektrą klausimų, su kuriais šiuo metu susiduria Lietuvos pramonė – nuo tarptautinės prekybos, tiekimo ir vertės grandinių iššūkių, ES sankcijų paketo įgyvendinimo, Kinijos ekonominės prievartos Lietuvai ir PPO reformos poreikio, iki energetikos rinkos pertvarkos ir teisės aktų ir priemonių įgyvendinti žaliosios transformacijos tikslus.
„Žaliavos užima svarbią vietą pereinant prie anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos, ir, suprantama, jų trūkumas bei vertės grandinės yra viena esminių Europos pramonės konkurencingumo dedamųjų“, – sakė V. Janulevičius. Renginys buvo puiki proga išgirsti ir diskutuoti Europos Komisijos bei Europos pramonės atstovams ir šios transformacijos politikos formuotojams, kokių neatidėliotinų veiksmų turime imtis, kad išsaugotume strateginės pramonės Europoje konkurencingumą bei sumažintume priklausomybę nuo trečiųjų šalių. Akivaizdu, kad Kritinių Žaliavų aktas yra savalaikė ir labai reikalinga priemonė, tačiau būtina atsižvelgti į visos strateginės pramonės poreikius bei užtikrinti greitaeigį šios iniciatyvos įgyvendinimą, kad pramonė būtų saugesnėse apsirūpinimo medžiagomis pozicijose. Renginyje buvo pristatytos naujausios inovacijos, politikos iniciatyvos ir ryškiausi nauji startuoliai iš visos žaliavų vertės grandinės, tad Lietuvos įmonės turėjo puikią progą užmegzti santykius su potencialiais partneriais naujiems verslo projektams.
Susitikime su ES Komisaru J. Wojchiechovski, atsakingu už Žemės ūkio ir kaimo plėtrą, aptarta parama Ukrainai, solidarumo koridorių svarba, problemos su Ukrainos grūdų ir paukštienos importu į ES. Lietuvos įmonės „Achema“ ir „Lifosa“ atkreipė dėmesį į trąšų pramonės išlikimo iššūkius išgyvenant energetikos tiekimo ir kaštų krizę bei poreikį imtis priemonių, išsaugoti šį visuomenės apsirūpinimui maistu ypač svarbų sektorių Europoje. Komisaras J. Wojchechovskis domėjosi Lietuvos žemės ūkio trąšų suvartojimu bei trąšų gamintoju kainomis, suprasdamas, kad vietinių gamintojų produkcija Lietuvos ūkininkams tampa per brangi ir naudojamos įvežtinės trąšos iš Arabų pusiasalio ir kitų rinkų.
Ypač energijai imli įmonė – didžiausia Lietuvoje dujų vartotoja „Achema“ atkreipė dėmesį dėl trąšų gamybos naudojant žalią energiją problematikos dėl reikalingų technologijų nebuvimo, taip pat akcentavo CBAM (Carbon Border Adjustment Mechanism) pozityvų vaidmenį išlyginant konkurencines sąlygas ir ES parama įmonėms pereinamuoju laikotarpiu, kol CBAM pradės iš esmės veikti. Dabartinė energetinė krizė itin grėsminga trąšų gamintojams, kadangi produkcijos apimtys stoja, natūraliai mažėja nemokamų taršos leidimų CO2 emisijoms, o 2026 m. įsigaliosiantis CBAM mechanizmas, nesant paramos trąšų sektoriui, bus esminis iššūkis sektoriaus konkurencingumui. V Janulevičius pabrėžė poreikį ir svarbą remti trąšų gamintojus šiuo pereinamuoju laikotarpiu, akcentuodamas geriausią paramą įmonių technologinei transformacijai, kas leistų sumažinti CO2 emisiją, bei gaminti geros kokybės trąšas žemdirbiams.
Didžiausio PET plastikų gamintojo ir perdirbėjo pasaulyje „Indorama Ventures“, turinčio gamyklą Klaipėdoje, atstovas E. Panagiotopoulos pabrėžė poreikį stiprinti ir palaikyti maisto pakuočių vertės grandines, nes tai yra esminė prielaida maisto pramonės saugumui.
Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, atstovaujanti AgriFood Lithuania skaitmeninių inovacijų centrą ir klasterį, akcentavo skaitmenizacijos svarbą žemės ūkio pramonėje, nes žemės ūkio maisto produktų sektorius yra mažiausiai skaitmenizuotas sektorius pasaulyje. Skaitmeninimas gali labai išplėsti šį sektorių ir padėti jį valdyti daug geriau. K. Šermukšnytė-Alešiūnienė taip pat kėlė klausimus Komisarui dėl Anglies ūkių (angl. Carbon farming) skatinimo politikos priemonių. Ji informavo, jog AgriFood Lietuva DIH, bendradarbiaudama su Business at OECD ir Lietuvos pramonininkų konfederacija, lapkričio 14 d. organizuoja kasmetinį tarptautinį AgriFood forumą 2023 – didžiausią forumą šia tema Baltijos šalyse. Komisarui J. Wojchiechovski buvo įteiktas kvietimas į šį forumą.
Susitikime su ES Energetikos komisarės K. Simson kabineto nariu R. Kempener aptartas energetikos krizės poveikis Lietuvos ir Europos pramonei, energetikos kaštų stabilizavimas bei Europos Komisijos žingsniai sudėlioti ES elektros rinkos struktūrą (angl. Electricity Market Design ), energetikos efektyvumo didinimo būdai ir priemonės, atsinaujinančios energetikos pramonės skatinimo svarba ir poreikis užsitikrinti ES valstybių narių energetinę nepriklausomybę, aptartos ES iniciatyvos atsinaujinančios energetikos plėtrai ir įmonių problemos vystant energetinius projektus. V. Janulevičius pristatė situaciją energetikos srityje Lietuvoje, energetikos krizės poveikį ekonomikai, ekonomikos prognozes, akcentavo LPK pastangas stiprinant šalies energetinį nepriklausomumą.
V. Janulevičius akcentavo prieigos prie kapitalo ir garantijų bei paskolų svarbą energetinei ir žaliajai transformacijai pasiekti Lietuvoje, kadangi RRF fondo lėšos dar nėra pramonei paskirstytos, o privataus kapitalo siūlomos paskolos verslui yra per brangios.
Delegacijos susitikime su Tarptautinės prekybos Direktorato atstovu D. Redonnet aptarti ekonominės prievartos mechanizmo įgyvendinimo klausimai, Europos Komisijos bylos prieš Kiniją eiga, ES sankcijų prieš Rusiją įgyvendinimo klausimai ir poveikis Lietuvos įmonėms. D. Redonnet domėjosi Kinijos ekonominės prievartos poveikiu Lietuvos eksportui ir importui bei užsienio investicijoms, buvo skeptiškas dėl PPO bylos greito proceso bei akcentavo PPO sistemos reformos poreikį ir ES poreikį turėti autonominį prekybos apsaugos mechanizmą, leidžiantį apsaugoti ES valstybių narių interesus prekyboje su trečiosiomis šalimis. LPK prezidentas pristatė Lietuvos pramonės ekonominius interesus Vidurio Azijos regione – kas padėtų atliepti ir kritinių medžiagų poreikį pramonei, taip pat akcentavo investicijų apsaugos mechanizmo poreikį šiame regione. Įmonės „Lifosa“ atstovai teiravosi dėl galimybės suvienodinti ES Sankcijų rinkinio Rusijai įgyvendinimo mechanizmą valstybėse narėse, kadangi šiuo metu valstybės narės sankcijas įgyvendina skirtingai ir ta pati įmonė, patekusi į sankcijų apibrėžtį, susiduria su skirtingais procesais ir implikacijomis verslui, pvz., Belgijoje ir Lietuvoje.
Susitikime su Lietuvos deleguotu ES komisaru V. Sinkevičiumi, atsakingu už Aplinką, vandenynus ir žuvininkystę, aptarti Europos Žaliojo kurso įgyvendinimo klausimai, neseniai Komisijos pateiktas Žaliojo kurso pramonės plano pasiūlymas, ypatingai Europos Komisijos nulinės taršos siekis (angl. Net Zero), įskaitant oro bei vandens kokybės ir pavojingųjų cheminių medžiagų aspektus, o taip pat žiedinės ekonomikos ir dekarbonizacijos instrumentai.
„Achema“ bei VDU Energetikos instituto atstovai kėlė klausimą dėl elektrolizės būdu išgaunamo vandenilio kaip konkurencingo energijos šaltinio būdo ir technologinio optimalumo. Taip pat, Lietuvos verslo atstovai pabrėžė pramonės poreikį energijos šaltinių balansavimui, kadangi nors Lietuva ir kelia ambicingus tikslus iki 2030 metų naudoti 100 proc. atsinaujinančią energiją, nesant saulės ir vėjo būtinas energijos šaltinių balansavimas, užtikrinant energijos tiekimą tinklais.
UAB „Gerovė“ atstovas Jaunius Ramoška teiravosi Komisaro apie Plastikų direktyvos įgyvendinimą, ar bus nustatytas bendras ES standartas perdirbamumo lygiui. Komisaras V. Sinkevičius akcentavo EK norą maksimaliai orientuotis į standartizavimą, kad kurtųsi antrinių žaliavų rinka ir maksimaliai vyktų tvarus perskirstymas, kas būtų žinoma ir aktyviai augtų visuomenėje, o įmonėms būtų ryškus palengvinimas.
