LPK pozicijos

LPK pozicija dėl Valstybės gynybos fondo įstatymo ir susijusių teisės aktų pakeitimo projektų (toliau – Gynybos fondo paketas).

1. DĖL VALSTYBĖS GYNYBOS FONDO

LPK palaiko Valstybės gynybos fondo įsteigimo koncepciją, tačiau dėl jo finansavimo šaltinių turi pastabų, kurios išdėstytos žemiau.

Pirma, didinant krašto gynybos finansavimą iki siektinų 3 proc. nuo BVP, Valstybės gynybos fondo įsteigimas leis lanksčiau iš skirtingų finansavimo šaltinių kaupti valstybės piniginius išteklius, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas, siekiant Valstybės gynybos fondo įstatymo projekte numatytų tikslų.

Antra, tikimės, kad Valstybės gynybos fonde sukauptos lėšos nebus panaudotos kitiems poreikiams, o bus tikslingai nukreiptos krašto apsaugai.

2. DĖL PELNO MOKESČIO DIDINIMO 1 PROC. PUNKTU

Kaip ne kartą jau minėta viešai, LPK sutinka su pelno mokesčio didinimu 1 proc. punktu.

Tuo pačiu norime atkreipti dėmesį, kad LPK visose diskusijose dėl finansavimo  krašto gynybai didinimo 0,4-0,5 proc. punkto nuo BVP laikėsi nuomonės, kad gynybos finansavimo didinimas turi būti visuotinis, t. y. prie gynybos finansavimo turi prisidėti visi – tiek gyventojai, tiek verslas.

Dėl to LPK palaikė Vyriausybės alternatyvą taip pat didinti ir PVM tarifą 1 proc. punktu. Prie PVM mokesčio mokėjimo prisidėtų ir verslas, leisdamas pinigus, t. y. įsigydamas/pirkdamas PVM apmokestintas paslaugas/prekes.

3. DĖL LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ ĮSIGIJIMO/NUOMOS KAŠTŲ ATSKAITOS RIBOJIMO

LPK nepritaria lengvųjų automobilių įsigijimo/nuomos atskaitos siūlymui, atsižvelgiant  į dabar esantį lengvųjų automobilių apmokestinimą, dėl žemiau esančių motyvų.

Įmonės nuo įsigyjamų automobilių vertės jau sumoka PVM, kuris yra negrąžinamas, taip pat yra sumokamas vienkartinis taršos mokestis, o asmeninėms reikmėms naudojami automobiliai yra dar sykį papildomai apmokestinami. Didesnės galios automobiliai bus papildomai apmokestinami ir pakeltu kuro akcizo mokesčiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad keliant pelno mokestį, neatskaitomos automobilio amortizacijos sąnaudos iš karto būtų apmokestinamos padidintu naujuoju pelno mokesčio tarifu.

Siūlomas automobilių amortizacijos išlaidų projektas vertintinas kaip per skubus ir per radikalus, automobiliai būtų apmokestinami keturgubai ar net penkis kartus, o įmonės neturi galimybės prisitaikyti tokiems pokyčiams.

4. DĖL AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 IR 74 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3879

Vyriausybės pateiktame Akcizų įstatymo pakeitimo projekte (apimančiame ir rūkalus) siūloma akcizus trejus metus (2025–2027 m.) didinti maždaug po 16,5 proc. kasmet visoms gėrimų kategorijoms, išskyrus etilo alkoholį, kuriam akcizai kasmet didėtų maždaug po 11,3 proc.

Negalima taip stipriai didinti akcizų silpniausiems alkoholiniams gėrimams, nes Lietuvoje turime nesveiką alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą su dominuojančiu stipriuoju (Etilo) alkoholiu. Analizuodami VMI paskutiniųjų dešimties metų duomenis matome, kad Lietuvoje 2014 m. stiprieji alkoholiniai gėrimai visame suvartojamame alkoholyje sudarė  36 procentus, o 23-siais jau net 43 procentus.

Siūlome 2025-2027 metais akcizus didinti visoms alkoholio grupėms, įskaitant etilo alkoholį, panašiu tempu: silpniausiems fermentuotiems gėrimams (alui ir sidrui) – po 11–12 proc. kasmet, o etilo alkoholiui – po 12–13 proc. Neabejojame, kad mūsų siūlomu būdu pavyktų surinkti tai, ką užsibrėžė Finansų ministerija savo projekte. Didinant labiau, o ypač privilegijuojant etilo alkoholį, vartojimas (tiksliau, pardavimai Lietuvoje) taip sumažės, kad užsibrėžtų surinkimo tikslų ne tik nepasieksime, bet bloginsime ir alkoholio vartojimo kultūrą.

LPK pozicija dėl akcizų rūkalams kėlimo jau buvo pateikta atskirame bendrame Investors‘ Forum, LPK ir Lietuvos verslo konfederacijos rašte „Dėl Akcizų įstatymo Nr. IX-569 23, 24, 25, 26, 30, 31, 65 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto“.

5. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 58¹, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 7 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo PROJEKTO

LPK iš esmės pritaria saugumo dedamosios įvedimui, nustatant fiksuotą saugumo dedamosios dydį visam įvedimo laikotarpiui bei visas iš jos surinktas lėšas skiriant išimtinai Valstybės gynybos fondui. Tačiau LPK nepritaria CO₂ dedamosios peržiūrai (didinimui).

LPK iš principo kritiškai vertina neužtikrintumą dėl klimato/aplinkosauginių mokesčių pastaruoju laikotarpiu. Tik neseniai (2023 m. antroje pusėje – 2024 m. pr.) dėl suskystintų naftos dujų ir kitų energinių produktų akcizų dydžių peržiūros bei naujai įvestos CO₂ dedamosios vyko intensyvios diskusijos, kurios neeilinės Sesijos metu pasibaigė pagaliau rastu kompromisu tarp institucijų ir verslo. Tada Akcizų įstatymo pakeitimo projekto aiškinamajame rašte buvo teigiama, jog „gyventojams ir verslui būtų pasiūlytos alternatyvos ir valstybės parama šioms alternatyvoms įgyvendinti“[1]. Tačiau dar nespėjusi įsigalioti CO₂ dedamoji jau yra didinama net kelis kartus, tokiu būdu pažeidžiant verslo bendruomenės lūkesčius, kilusius po minėtų susitarimų. Minėtas neprognozuojamumas verslo atžvilgiu kartu kelia klausimų dėl numatomos paramos žaliajai transformacijai ir tokios paramos apimčių: natūralu, jog didėjant mokesčiams reikalingas ir tvarus transformacijos įgalinimas, kyla lūkestis paramai „žalintis“ („morkos ir lazdos“ principas).

Primename, jog alternatyvos „žalintis“ ne visais atvejais verslui yra prieinamos „čia ir dabar“: pavyzdžiui, prekėms transportuoti ar žemės ūkio produktams auginti nėra alternatyvių transporto priemonių – biometanu varomas sunkusis transportas skaičiuojamas tik dešimtimis vienetų, kol kas nėra išplėsta transporto priemonių užpildymo biometano kuru infastruktūra[2]. Elektrinio sunkaus transporto alternatyvų taip pat nėra. Žemės ūkyje biometanu varomi traktoriai egzistuoja tik bandyminiuose pavyzdžiuose, elektra varomų iš viso nėra. Tai savo ruožtu kels produkcijos gamybos savikainą, taigi, ir produkcijos kainas parduotuvių lentynose.

Papildomai paminėtina, jog saugumo dedamosios ir CO₂ dedamosios pakėlimas, vertinant bendrai, atrodo ganėtinai fragmentiškas, tai komplikuoja mokestinę aplinką ir verslo investicinius planus. Iš principo galėtų būti svarstytina, pavyzdžiui, viena, konkreti, aiški „saugumo dedamoji“, kuri būtų fiksuoto, stabilaus dydžio, numatoma ne tik vienam verslo segmentui (taigi, solidari), ir visos iš jos surenkamos lėšos būtų nukreipiamos išimtinai į Valstybės gynybos fondą.

[1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/b1042130527211ec86bdcb0a6d573b32?jfwid=-64pwbkm40

[2] Paminėtina, jog LPK atskirai kelia klausimą (turi poziciją) apie biometano vartojimą Lietuvoje ir plėtros iššūkius Lietuvoje.

2024-06-05 S.136 „Dėl biometano vartojimo Lietuvoje“ (LRS EK)

2024-07-12 S.165 „Dėl siūlymo visas Lietuvoje pagamintas į dujų tinklus patiektas biodujas (biometaną) įskaičiuoti į transporto sektoriaus tikslų įgyvendinimą“ (LR ENMIN)

Verslas pasirengęs kurti valstybės gynybai ir saugumui skirtą produkciją ir technologijas, teikti krašto apsaugos ir viešojo saugumo poreikius atitinkančių produktų ir technologijų techninę priežiūrą ir remontą, patarti, eksportuoti bei kitu būdu prisidėti prie valstybės gynybos stiprinimo, tačiau tam būtina aiški strategija, poreikiai ir tinkama aplinka, kurioje pramonė galėtų panaudoti savo potencialą.

Manome kad tiek tradicinė, tiek inovatyvioji pramonė gali vienodai reikšmingai prisidėti prie karinės ar dvigubos paskirties produktų ar komponentų gamybos – vieni užtikrindami novatoriškus sprendinius, kiti gamybos persiorientavimą ir apimtis, logistiką ir sandėliavimą. Įmonės galėtų būti segmentuojamos pagal jų pasirengimo gaminti produkciją, pritaikytiną ir valstybės gynybos poreikiams, potencialą ir veiklos sritis: maistas, metalo gaminiai, gelžbetoniniai gaminiai, chemijos produktai ir medžiagos (sprogmenų gamyba), tekstilė, transporto paslaugos ir kt.

Įmonėms, gaminsiančioms galutinį produktą, atsiras galimybė didinti gamybos apimtis ir plėsti užsakovų bazę, o tam reikalinga prieiga prie finansavimo, užsakymų stabilumas ir garantijos, diplomatinė parama.

Didelis potencialas yra toje pramonės dalyje, kuri iki šiol nėra ar beveik nėra nieko gaminusi gynybos reikmėms. Dėl šios priežasties tinkamai pasirengti gamybai joms reikalingas priemonių sąrašas, tų priemonių specifikacijos / brėžiniai / pavyzdžiai, sertifikavimo reikalavimai ir valstybės paskatų sertifikavimui programa.

Esame tos nuomonės, kad kuo daugiau produkcijos, pritaikytinos ir valstybės gynybos poreikiams, turi būti gaminama Lietuvoje. Lietuvos gynyba kuo mažiau turėtų priklausyti nuo ilgų gamybos grandinių.

Būtina tobulinti komunikaciją tarp Krašto apsaugos ir pramonės atstovų tam, kad geriau suprastume vienas kito poreikius ir galimybes. Tam tikslui reikalinga sukurti saugią bendradarbiavimo platformą ir informacinę bazę.

Vis dėlto LPK nariai kelia klausimus, kuriuos, tikime, galime spręsti kartu su institucijomis ir padedant joms:

1. Įmonėms reikia daugiau informacijos apie produkcijos ir / ar paslaugų, pritaikytinų taip pat ir valstybės gynybos poreikiams, paklausą, siekiant įsivertinti, ar turi kompetencijų ir galimybių dalyvauti gynybos priemonių gamyboje ir mobilizaciniuose procesuose;
2. Trūksta informacijos ir aiškumo apie saugumo (apsaugos) reikalavimus, taikomus produkcijos ir / ar paslaugų, pritaikytinų taip pat ir valstybės gynybos poreikiams, gamybai ir/ar teikimui;
3. Aktualus produkcijos ir / ar paslaugų, pritaikytinų taip pat ir valstybės gynybos poreikiams, pirkimo garantijų ir tam reikalingų investicijų finansavimo klausimas;
4. Tobulintina viešųjų pirkimų sistema, kurioje nenumatytas prioritetas nacionaliniams gamintojams, vadovaujantis nacionalinio saugumo interesais;
5. Karinės ir dvigubos paskirties gamybiniai objektai gali tapti agresoriaus taikiniais; atviro konflikto atveju tokią riziką sumažintų mobilios gamyklos;
6. Įmonės ieško informacijos, konsultacijų dėl prieigos prie Europos gynybos fondo;
7. Reikia išnaudoti išlikusiosios civilinės gynybos infrastruktūros (slėptuvių) potencialą;
8. Dalis įmonių vengia dalintis informacija apie savo veiklą arba potencialias galimybes saugumo sumetimais. Tai apsunkina galimybes atskleisti įmonių potencialą. Dėl šios priežasties reikalingas sisteminis požiūris ir tiesioginės konsultacijos su įmonėmis dėl dalyvavimo valstybės gynimo procese. 

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, dar kartą norime atkreipti dėmesį į būtinybę tobulinti sąveiką, supratimą ir bendradarbiavimą tarp pramonės, civilinių institucijų ir valstybės gynybos sistemos atstovų.

(2024-02-27 raštas Nr. S.67)

Pramonė yra klestinčios visuomenės pagrindas ir svarbiausias ekonomikos vystymosi veiksnys. Kadangi pramonė yra beveik ketvirtadalio išmetamo anglies dioksido (toliau – CO₂) kiekio šaltinis, ji taip pat turi būti pagrindinė perėjimo prie švarios energijos proceso dalis. Pramonės išmetamų teršalų kiekis gali būti vienas iš sunkiausiai mažinamų energetikos sistemoje dėl procesų metu išmetamų teršalų, atsirandančių dėl cheminių ar fizikinių reakcijų ir aukštos temperatūros poreikio. Norint spręsti CO₂ išmetimo mažinimo problemą ir kartu remti tvarią ir konkurencingą pramonę, reikalingas technologijų ir metodų rinkinys.

Lietuvoje pramonė išskiria 11 mln. tоnų CO₂ emisijų per metus. Didžiąja dalį emisijų, kurios susidaro naudojant iškastinį kurą elektros gamyboje, galima sumažinti transformuojat energetinius procesus – atsisakant iškastinio kuro, t. y. pereinant prie žaliosios energijos vartojimo bei kartu diegiant energijos vartojimo efektyvumo sprendimus. Deja, yra gamybinių (pramoninių) procesų, kuriems transformuoti dar nėra sukurta technologijų, pavyzdžiui, cemento pramonėje (net ir naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius vis tiek išsiskiria CO₂). Tad CO₂ surinkimo ir geologinio saugojimo technologija (angl. Carbon Capture and Storage – CCS) – vienas iš būdų pramonei judėti visiško neutralumo klimatui įgyvendinimo kryptimi.  CO₂ surinkimas, saugojimas ir panaudojimas (angl. Carbon capture, utilisation and storage – CCUS) gali atlikti lemiamą vaidmenį šioje tvarioje transformacijoje. Kai kuriuose pramonės ir kuro transformavimo procesuose CCUS yra vienas iš ekonomiškai efektyviausių sprendimų, leidžiančių dideliu mastu sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. CO₂ surinkimas ir panaudojimas taip pat tampa perspektyviu sprendimu, siekiant sumažinti CO₂ išmetimą, ir medžiagų (anglies pagrindu) šaltiniu, pavyzdžiui, anglies pluošto kompozitai šiuo metu ypač vertinami kaip naujos kartos medžiagos anglies pagrindu.

LPK tvirtai laikantis principinės pozicijos, jog atsinaujinančiosios energetikos plėtra neabejotinai yra kertinė strategija, siekiant klimato neutralumo įsipareigojimų (iki 2050 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iki nulio) bei siekiant panaikinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, sprendimas dėl CCS technologijų pramoninio naudojimo Lietuvoje turėtų būti priimtas tik įsitikinus, kad:

1. visos kitos komerciškai prieinamos pramoninės technologijos ir sprendimai negali užtikrinti pramonės veiklos tęstinumo ir konkurencingumo;
2. taikomi metodai ir CCS technologijų naudojimas Lietuvoje:
   1. netaptų prielaida didinti energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro;
   2. nepakeistų kitų technologijų, kurios mažina iškastino kuro naudojimą.

CCS technologija galėtų būti naudojama CO₂, susidariusio gamybinio proceso, o ne iškastinio kuro panaudojimo elektros ir šilumos generacijai metu, taip pat ir biogeninės kilmės CO₂ saugojimui.

Tam, kad Lietuva galėtų pasinaudoti visų prieinamų technologijų suteikiamomis galimybėmis ir galiausiai priimti geriausius sprendimus, būtina sudaryti reguliacines prielaidas technologiniam neutralumui užtikrinti. Remiantis kaimyninių valstybių (Latvija, Lenkija) pavyzdžiais, Lietuvoje taip pat reikėtų leisti į CCS saugumą bei CCU nukreiptus praktinius, tyrimus.

Lietuva nacionaliniu lygiu neturėtų riboti technologijų labiau, nei tai leidžiama Europiniu lygiu. Todėl būtinas dabartinio reguliavimo pakeitimas, kuriuo su CO2 saugojimu žemės gelmėse susiję žvalgymai, moksliniai tyrimai arba plėtra, naujų metodų bandymai būtų įteisinti.