LPK susitikimas su susisiekimo ministru: infrastruktūra, logistika ir valstybės atsparumas
Vasario 26 d. vyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) narių susitikimas su susisiekimo ministru Juru Taminsku ir jo komanda.
Susitikimo metu ministras akcentavo siekį daugiau dėmesio skirti sisteminių problemų priežasčių analizei, o ne vien jų pasekmių valdymui. J. Taminsko teigimu, sėkmės istorija kadencijos pabaigoje būtų laikomi sprendimai, kurie ilgalaikėje perspektyvoje sustiprintų infrastruktūros būklę ir sektoriaus efektyvumą.
LPK nariai iškėlė regionų pramonės augimui kritiškai svarbius transporto infrastruktūros pajėgumų klausimus. Akcentuota, kad daliai įmonių logistika tampa reikšmingu konkurencingumo ribojančiu veiksniu – tiek dėl kelių ir privažiavimų prie pramonės teritorijų bei LEZ būklės, tiek dėl reguliacinių apribojimų ir pan.
Susitikime taip pat ministro paminėti ir konkretūs planuojami infrastruktūros projektai: pradėtas PPP (angl. Public–Private Partnership) Zarasų aplinkkelio konkursas, planai nuo kitų metų „urmu“ vykdyti tiltų ir viadukų remonto programą, svarstomi Kelių fondo lėšų paskirstymo pakeitimai; geležinkelių sektoriuje – „Rail Baltica“, Vilnius–Kaunas jungtis ir europinės vėžės statybos iki Panevėžio (planuojama rangos darbus užbaigti iki 2030 m.). LPK nariai atkreipė dėmesį, kad augantys geležinkelių tarifai mažina Lietuvos verslo konkurencingumą ir geležinkelių patrauklumą, ypač tai aktualu Klaipėdos uoste veikiančioms krovos įmonėms bei grūdininkams. Ženklus geležinkelių tarifų kėlimas didina riziką, jog kroviniai bus nukreipiami į kaimyninių šalių uostus. Sutarta, kad klausimas svarbus ir būtina tęsti dialogą ekspertiniu lygiu dėl tarifų, reguliavimo ir Valstybės ilgalaikės strategijos šiuo klausimu.
Aptarti ir valstybės procesų skaitmenizavimo klausimai, ypač Susisiekimo sektoriaus reguliacinių procedūrų, Lietuvos transporto saugos administracijos procesų skaitmeninimas. Pabrėžta, kad būtinas glaudesnis Susisiekimo ministerijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bendradarbiavimas, siekiant, kad verslo skaitmenizavimui skirtos priemonės apimtų ir transporto sektorių.
Diskutuojant apie karinį mobilumą ir kritinės infrastruktūros apsaugą, J. Taminskas akcentavo, kad tai neapsiriboja vien krašto gynybos poreikiais. Svarbūs ir evakuacijos scenarijai, alternatyvūs transporto maršrutai, geležinkelių ir Klaipėdos uosto pajėgumų įveiklinimas krizių metu. LPK pabrėžė poreikį aiškesniam valstybės ir verslo veiksmų suderinimui bei privačių logistikos pajėgumų integravimui į galimus ekstremalių situacijų scenarijus.
Kalbant apie Žaliojo kurso tikslų įgyvendinimą transporte pažymėtina, kad trumpuoju laikotarpiu didžiausi iššūkiai kyla sunkiasvorio transporto segmente. Sutarta toliau tęsti dialogą šia tema.
Taip pat paliesta tema ir dėl pasirengimo naujai 2028–2034 m. ES finansinei perspektyvai. Ministras informavo, kad šiuo metu vyksta derybos ES lygiu, o diskusijas dėl programų ir strateginių dokumentų planuojama pradėti šių metų pirmoje pusėje, į dialogą įtraukiant ir ekonominius partnerius.
