LPK atstovai su susisiekimo ministru aptarė transporto sektoriaus plėtros kryptis ir infrastruktūros finansavimą
Birželio 18 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) įvyko LPK narių susitikimas su susisiekimo ministru Eugenijumi Sabučiu. Šis susitikimas simboliškai užbaigė LPK bendruomenės inicijuotą dialogo su politikos formuotojais ciklą, kuriuo siekta stiprinti konstruktyvų bendradarbiavimą tarp verslo ir viešojo sektoriaus.
Susitikime plačiai aptartos aktualiausios transporto ir logistikos sektoriaus temos, pabrėžiant būtinybę užtikrinti sklandžią visų transporto rūšių – kelių, geležinkelių, jūrų, oro – sąveiką.
Pasak posėdžiui pirmininkavusio LPK viceprezidento Povilo Drižo, Lietuvos transporto sektorius išaugo ir tapo viena iš šalies ekonomikos varomųjų šakų, o dabartinėje geopolitinėje situacijoje, siekiant išlaikyti konkurencingumą, būtina ieškoti naujų rinkų ir sprendimų: „Lietuva mato potencialą naujose krovinių tranzito kryptyse, integruojantis į europines transporto ir tranzito sistemas, kad srautai neapeitų Lietuvos. Svarbus Vyriausybės palaikymas, lanksti reguliacinė aplinka ir valstybės pagalba plėtojant intermodalų transportą.“
LPK atstovai akcentavo, kad efektyvi transporto sistema negali būti vystoma fragmentiškai.
„Turime labai aiškiai identifikuoti praktinius, ekonomikai svarbius tikslus: vežimų efektyvumą, mobilumo paslaugų plėtrą, infrastruktūros kokybę. Verslas nori matyti ambicingą, bet ir įgyvendinamą planą – paremtą investicijomis, finansavimo aiškumu, konkrečiais etapais,“ – pabrėžė P. Drižas.
Diskusijoje taip pat buvo paliesta Klaipėdos uosto plėtra ir konkurencinis spaudimas iš regiono šalių, oro uostų prieinamumas verslui svarbiomis kryptimis, taip pat būtinybė užtikrinti skaidrų ir prognozuojamą tarifų politikos formavimą, ypač elektroninio kelių mokesčio (e-tolling) srityje. Verslo atstovai išreiškė susirūpinimą dėl kelių infrastruktūros būklės, tiltų priežiūros bei lėšų paskirstymo skaidrumo. Aptarta ir geležinkelių sistemos optimizacija bei jos vaidmuo užtikrinant šalies kaip tranzito valstybės patrauklumą.
LPK atstovai pabrėžė kelių infrastruktūros finansavimo trūkumą, kuris ypač svarbus regionams. P. Drižas akcentavo, kad kelių finansavimas turi būti užtikrintas, tačiau tuo pačiu svarbu išlaikyti balansą tarp visų transporto rūšių plėtros.
Susisiekimo ministras E. Sabutis patvirtino, kad didžiausia problema šiuo metu – nepakankamas kelių finansavimas ir tiltų būklė. Anot jo, planuojama remtis kitų šalių pavyzdžiais ir įsteigti specialų fondą, kuris leistų efektyviau finansuoti kelių infrastruktūrą: „Komercinis transportas, naudojantis kelius verslo tikslais, turėtų prisidėti prie jų priežiūros. Tai leistų užtikrinti stabilesnį finansavimą ir geresnę kelių būklę.“ Ministras taip pat informavo apie siekį didinti oro uostų krypčių skaičių, užtikrinti Klaipėdos uosto konkurencingumą ir spartinti „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą. Jis paragino verslo atstovus konkrečiai identifikuoti perteklinės reguliacijos atvejus ir pateikti siūlymus dėl biurokratijos mažinimo: „Nepradėkime nuo plačių apibendrinimų ir „iš toli“ – įvardykite labai konkrečias vietas, kurias galime sutvarkyti ir taip padėti verslui.“
Susitikime dalyvavę Lietuvos jūrų krovos kompanijų ir kitų transporto sektoriaus įmonių atstovai akcentavo būtinybę stiprinti Klaipėdos jūrų uosto plėtrą ir užtikrinti efektyvų pramonės įmonių krovinių judėjimą. Ypatingas dėmesys skirtas būtinybei integruotis į europines transporto ir tranzito sistemas – ne tik infrastruktūriškai, bet ir per reguliacinę aplinką bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą. LPK atkreipė dėmesį, kad Lietuva negali likti nuošalyje nuo tarptautinių prekių ir žaliavų srautų – tai strateginė galimybė šalies pramonei didinti konkurencingumą, kurtis naujoms vertės grandinėms ir stiprinti ekonomiką vietos mastu.
LPK siūlė svarstyti tarpžinybinės transporto koordinavimo komisijos steigimą prie Vyriausybės, kuri leistų efektyviau spręsti kompleksinius sektoriaus iššūkius. LPK ir Susisiekimo ministerija sutarė tęsti glaudų dialogą, siekiant užtikrinti palankias sąlygas transporto sektoriaus plėtrai bei efektyvų infrastruktūros finansavimą.
LPK tikisi, kad šis susitikimas taps tvirtu pagrindu nuolatiniam dialogui ir sprendimų, kurie kurtų ilgalaikę vertę tiek verslui, tiek valstybei, priėmimui. LPK bendruomenė pasirengusi aktyviai prisidėti formuojant nacionalinę transporto politiką, orientuotą į pažangią, integruotą ir konkurencingą Lietuvos transporto sistemą.
