2025 m. biudžeto projektas teikiamas svarstyti Seimui

Spalio 17 d. Vyriausybės patvirtintas 2025 m. biudžeto projektas teikiamas svarstyti Seimui.

• Kitais metais prognozuojamas didesnis ekonomikos augimas ir atitinkamai prognozuojamas didesnis šalies biudžetas.
• Kitiems metams kol kas nenumatyti nauji mokestiniai pakeitimai ir, belieka tikėtis, kad jie artimiausiu laiku neatsiras.
• Verta pasidžiaugti pasiektu 3 proc. nuo BVP siekiančiu gynybos finansavimu.
• Tačiau apmaudu, kad kelių infrastruktūros projektų finansavimui kitais metais bus skiriama net apie 100 mln. eurų mažiau. Kyla kausimas, ar kiti metai yra išimtis iš taisyklės, o gal planuojamas ilgalaikis kelių programų finansavimo mažinimas, kas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vertinimu, būtų didelė klaida.
• Tikimės, kad kitais metais šalies ekonomiką jau realiai pasieks 3,6 mlrd. eurų investicijų, kaip tai mini Finansų ministerija. Pozityvi žinia, kad didžioji dalis atiteks žaliajai pertvarkai, bet visgi apmaudu, nes dalis šių lėšų galėjo būti investuotos dar šiais metais.
• Infrastruktūros fondo ar kitomis institucinėmis priemonėmis skiriamas finansavimas atsiperkantiems projektams (gynybos pramonės, jūrų ir oro uostų bei geležinkelių infrastruktūros, viešos-privačios partnerystės projektų vystymą ir pan.) yra sveikintinas, tačiau svarbu, kad būtų užtikrinimas efektyvus tokių priemonių administravimas.
• Itin didelį susirūpinimą kelia tai, kad kitąmet nenumatyta kelti neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD). Dabartinis siūlomas NPD projektas mažina darbo jėgos apmokestinimą TIK MAŽAS PAJAMAS GAUNANTIEMS ASMENIMS.
• LPK jau keletą metų ragino Vyriausybę NPD dydį prilyginti minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžiui, šiam pasiūlymui socialiniai partneriai yra pritarę ir Trišalėje taryboje. Ambicingesnis NPD didinimas teigiamai paveiktų mažiausias ir vidutines pajamas gaunančių gyventojų vartojimą, reikšmingiau prisidėtų prie pajamų nelygybės mažinimo ir padidintų vidurinės klasės stiprėjimą Lietuvoje. NPD didinimas neturi neigiamo poveikio įmonių konkurencingumui, todėl įgyvendinus tokį sprendimą ne tik būtų prisidedama prie pajamų nelygybės mažinimo, bet ir būtų gerinama Lietuvos investicinė aplinka, išlaikomas konkurencingumas. Šis sprendimas net tik reikšmingai prisidėtų prie socialiai pažeidžiamiausios visuomenės grupės gyvenimo sąlygų gerinimo, bet ir turėtų potencialo mažinti šešėlį darbo rinkoje. Primename, kad tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, tiek Europos Komisija eilę metų Lietuvai rekomenduoja keisti mokesčių struktūrą – mažinti ekonomikos augimui žalingus mokesčius, juos pakeičiant vartojimo mokesčiais. Aukštas darbo jėgos apmokestinimas šių tarptautinių organizacijų yra įvardinamas, kaip vienas iš Lietuvos mokestinės politikos trūkumų.