G. Kvietkauskas: nustokime rengti studijas, o imkimės konkrečių veiksmų – kompetencijų centrų kūrimo
Šuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia 2021–2030 m. pažangos priemonės Nr. 12-003-03-04-03 „Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, skirtą įgyvendinti Pažangos priemonės veiklas „Formaliojo profesinio mokymo programų atnaujinimas ir (ar) parengimas“ ir „Profesijos mokytojų ir (arba) meistrų kompetencijų tobulinimas“. Vykdant projektus pagal šį aprašą, numatoma atlikti profesinių standartų ir profesinio mokymo programų analizę. Siekiama įvertinti, kuriose srityse bei kokia apimtimi programas reikia keisti, atnaujinti ar parengti naujas 95 profesinio mokymo programas, pritaikant prie šiuolaikinių darbo rinkos poreikių bei „žaliojo“ kurso tendencijų, tobulinti 1000 profesijos mokytojų ir (arba) meistrų, dalyvaujančių pameistrių ir praktikas atliekančių mokinių mokymo procese, technologines ar pedagogines kompetencijas.
Tam, kad šie rezultatai būtų pasiekti ir lėšos būtų panaudotos efektyviai, Nacionalinės profesinio mokymo pažangos platformos darbo grupėje buvo pristatytas ir aptartas profesinio mokymo programų turinio studijos poreikis.
Nacionalinės profesinio mokymo pažangos platformos darbo grupėje Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas kritiškai vertino dar vienos profesinio mokymo programų turinio studijos poreikį. Pasak G. Kvietkausko, gamyboje naujovės diegiamos ir plėtojamos dar niekad nematytais tempais, atsiranda naujų skaitmeninimo ir žiedinės gamybos krypčių karjeros galimybių. Kyla iššūkis atnaujinti profesinio mokymo programas ir sukurti naują mokymo turinį, kuris būtų prieinamas ne tik pirminiame mokyme, bet pasiūlomas persikvalifikuoti ar kvalifikaciją kelti norintiems visų lygių darbuotojams įmonėse, tam, kad ir šie neatsiliktų nuo technologinės evoliucijos.
G. Kvietkauskas siūlo imtis konkrečių veiksmų, sprendžiant kylančius uždavinius – kurti sektorinius kompetencijų centrus. Pasak viceprezidento, įkuriami kompetencijų centrai kauptų sektorinę ekspertinę kompetenciją, gilintųsi ir greitai reaguotų į darbo rinkos poreikius, aktyviai bendradarbiautų su verslu. Šie centrai galėtų teikti siūlymus programų atnaujinimui, vykdyti profesijos mokytojų kvalifikaciją, organizuoti mokinių kvalifikacijos pripažinimą. Jie galėtų veikti kaip bendradarbiavimo infrastruktūra, kur priimant sprendimus, prie vieno stalo būtų susodinami nacionalinio, regioninio lygio politikai, akademinė, verslo bendruomenė. „Manyčiau, kad kompetencijų centrai turi didelį potencialą įgyvendinti profesiniame mokyme kylančius iššūkius“, – apibendrina LPK viceprezidentas.