Lpk Logo Lt

G. Kvietkauskas: nustokime rengti studijas, o imkimės konkrečių veiksmų – kompetencijų centrų kūrimo

2022 12 20

Šuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia 2021–2030 m. pažangos priemonės Nr. 12-003-03-04-03 „Sukurti rinkos poreikius atliepiančią profesinio ugdymo sistemą“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, skirtą įgyvendinti Pažangos priemonės veiklas „Formaliojo profesinio mokymo programų atnaujinimas ir (ar) parengimas“ ir „Profesijos mokytojų ir (arba) meistrų kompetencijų tobulinimas“.  Vykdant projektus pagal šį aprašą, numatoma atlikti profesinių standartų ir profesinio mokymo programų analizę. Siekiama įvertinti, kuriose srityse bei kokia apimtimi programas reikia keisti, atnaujinti ar parengti naujas 95 profesinio mokymo programas, pritaikant prie šiuolaikinių darbo rinkos poreikių bei „žaliojo“ kurso tendencijų, tobulinti 1000 profesijos mokytojų ir (arba) meistrų, dalyvaujančių pameistrių ir praktikas atliekančių mokinių mokymo procese, technologines ar pedagogines kompetencijas.

Tam, kad šie rezultatai būtų pasiekti ir lėšos būtų panaudotos efektyviai, Nacionalinės profesinio mokymo pažangos platformos darbo grupėje buvo pristatytas ir aptartas profesinio mokymo programų turinio studijos poreikis.

Nacionalinės profesinio mokymo pažangos platformos darbo grupėje Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas kritiškai vertino dar vienos profesinio mokymo programų turinio studijos poreikį. Pasak G. Kvietkausko, gamyboje naujovės diegiamos ir plėtojamos dar niekad nematytais tempais, atsiranda naujų skaitmeninimo ir žiedinės gamybos krypčių karjeros galimybių. Kyla iššūkis atnaujinti profesinio mokymo programas ir sukurti naują mokymo turinį, kuris būtų prieinamas ne tik pirminiame mokyme, bet pasiūlomas persikvalifikuoti ar kvalifikaciją kelti norintiems visų lygių darbuotojams įmonėse, tam, kad ir šie neatsiliktų nuo technologinės evoliucijos.

G. Kvietkauskas siūlo imtis konkrečių veiksmų, sprendžiant kylančius uždavinius – kurti sektorinius kompetencijų centrus. Pasak viceprezidento, įkuriami kompetencijų centrai kauptų sektorinę ekspertinę kompetenciją, gilintųsi ir greitai reaguotų į darbo rinkos poreikius, aktyviai bendradarbiautų su verslu. Šie centrai galėtų teikti siūlymus programų atnaujinimui, vykdyti profesijos mokytojų kvalifikaciją, organizuoti mokinių kvalifikacijos pripažinimą. Jie galėtų veikti kaip bendradarbiavimo infrastruktūra, kur priimant sprendimus, prie vieno stalo būtų susodinami nacionalinio, regioninio lygio politikai, akademinė, verslo bendruomenė. „Manyčiau, kad kompetencijų centrai turi didelį potencialą įgyvendinti profesiniame mokyme kylančius iššūkius“, – apibendrina LPK viceprezidentas.

Susijusios naujienos

Aptartas STEAM ugdymo plėtojimas Lietuvoje: reikia vertin...

2024 10 30
464844769 925938596232170 2296411382810679305 N

Pameistrystės įgyvendinimo iššūkiai: darbdaviai aptarė ta...

2024 09 12
Toon Lambrechts Rkg7wp75b48 Unsplash

Startavo KURSUOK.lt: verslas sveikina ir viliasi didesnės...

2024 01 26
Andrew Neel Qlqnalpe0ra Unsplash
Archyvas, Pranešimai žiniasklaidai, profesinis ugdymas, ŠMSM, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"signature":"9874198ac12149bb29a3740491eeb18e","user_id":2,"time":1711471143,"lang":"lt","post__not_in":[1549],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, Prane\u0161imai \u017einiasklaidai, profesinis ugdymas, \u0160MSM, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="500">

Įrašykite paieškos frazę: