Neužpildytų darbo vietų kaina: 2027 m. Lietuva gali nesukurti apie 550 mln. eurų BVP
Dėl darbuotojų trūkumo neužpildytos darbo vietos iki šių metų pabaigos Lietuvai gali reikšti 100–150 mln. eurų nesukurto BVP, o 2027 m. – apie 550 mln. eurų. Antradienį Vilniuje surengtoje spaudos konferencijoje verslo organizacijos pabrėžė, kad darbo migracija turi būti kontroliuojama, tačiau jos ribojimas savaime nepadidina vietinių darbuotojų pasiūlos profesijose, kuriose jų jau dabar trūksta.
Pagal Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK), Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) pristatytą scenarijų, jei dėl ribojimų į darbo rinką nepatektų reikalingi darbuotojai, tai taip pat reikštų apie 20–25 mln. eurų mažesnių tiesioginių viešųjų įplaukų iki 2026 m. pabaigos ir apie 90 mln. eurų – 2027 metais.
Gamyboje vienas trūkstamas žmogus gali stabdyti visą grandinę
Panevėžyje veikiančios „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas ir direktorius Mantas Gudas pabrėžia, kad vietinis darbuotojas įmonei būtų paprasčiausias pasirinkimas. Tačiau daliai gamybinių profesijų reikalingų specialistų darbo rinkoje, ypač regionuose, tiesiog nepakanka.
Užsienio darbuotojo įdarbinimas nėra pigesnis ar paprastesnis sprendimas – įmonei tenka papildomos atrankos, dokumentų, kelionės, apgyvendinimo, mokymo ir integracijos sąnaudos, o pirmaisiais mėnesiais darbuotojo našumas dažnai būna mažesnis.
„Jeigu neįdarbiname trūkstamo specialisto, tai dar nereiškia, kad rytoj į jo vietą ateis vietinis darbuotojas. Gamyboje vienas trūkstamas žmogus gali sustabdyti visą grandinę – tada nepagaminame produkto, nepriimame užsakymo ir mažėja darbo kitoms darbo vietoms. Tai kaip restorane: jei truks ruošiančių maistą, ilgainiui reikės ir mažiau padavėjų“, – sako M. Gudas.
Pasak jo, tokio darbuotojų trūkumo pasekmė – ne vien neužpildyta darbo vieta. Mažėja gamybos pajėgumai ir galimybės priimti užsakymus, o ilgainiui tai gali lemti ir sprendimus, kur bus investuojama į kitus gamybos pajėgumus.
Darbo migracijos kvota – ne Lietuvoje esančių užsieniečių skaičius
Verslo organizacijos ragina diskusijoje dėl migracijos aiškiai atskirti skirtingus migracijos srautus.
Šiuo metu galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje turi apie 227 tūkst. užsieniečių, tačiau jie šalyje yra skirtingais pagrindais – dėl darbo, studijų, šeimos, apsaugos ar kitų priežasčių. Laikinų leidimų gyventi darbo pagrindu yra apie 108 tūkst., o 2026 m. pradžioje Lietuvoje dirbo apie 175 tūkst. užsieniečių.
Tuo metu 2026 m. darbo migracijos kvota – 24 706 – nėra Lietuvoje esančių užsieniečių skaičius. Tai metinė riba darbuotojams iš trečiųjų šalių, atvykstantiems pagal kvotuojamą darbo migracijos tvarką.
„Prieš diskutuojant, o juo labiau priimant sprendimus migracijos klausimu, pirmiausia reikia nustoti skirtingus žmones ir skirtingus srautus sudėti į vieną skaičių. Kvota nėra žmonių, kurie visam laikui lieka Lietuvoje, skaičius – tai kontroliuojamos darbo migracijos administravimo instrumentas“, – sako LPK ekonomistė dr. Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Darbo migracija yra viena iš aiškiausiai valstybės kontroliuojamų migracijos formų: žinomas žmogaus darbdavys, atvykimo pagrindas, leidimas ir buvimo Lietuvoje sąlygos. Todėl, verslo organizacijų vertinimu, esant kontrolės spragų reikėtų stiprinti pačius kontrolės mechanizmus, o ne siaurinti teisėtos darbo migracijos galimybes.
Darbuotojai iš trečiųjų šalių – ne „pigesnis pakaitalas“
Kvotos išnaudojimas darbuotojų poreikio nepanaikina, tačiau jų įdarbinimą gerokai apsunkina. Bendru atveju naujam darbuotojui iš trečiosios šalies tuomet taikomas 2 893,68 euro bruto atlyginimo slenkstis. Toks reikalavimas daliai gamybos ir kitų profesijų gali būti sunkiai pritaikomas, ypač kai darbuotoją dar reikia papildomai apmokyti.
Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. ne ES darbuotojai vidutiniškai uždirbo apie 77 proc. Lietuvos piliečių atlygio. Pritaikius šį santykį dabartiniam atlygio lygiui, tai būtų apie 2,0–2,1 tūkst. eurų bruto. Tai rodo, kad po kvotos išnaudojimo taikomas beveik 2,9 tūkst. eurų slenkstis daliai realiai rinkoje egzistuojančių darbo vietų yra gerokai aukštesnis už įprastą atlygio lygį.
Darbo migracijos reikšmę ekonomikai rodo ir Lietuvos banko vertinimas: darbingo amžiaus užsienio piliečių skaičiaus ir jų užimtumo pokytis lėmė apie 45 proc. viso Lietuvos realiojo BVP padidėjimo 2019–2024 m.
Transportas: jei nevažiuoja Lietuvos vilkikas, pajamas pasiima konkurentas
TTLA generalinis sekretorius Povilas Drižas pabrėžia, kad tarptautinio transporto vairuotojo darbo vieta faktiškai yra visa Europa, o didžiąją darbo laiko dalį jis praleidžia už Lietuvos ribų. Todėl darbo sutartis su Lietuvos įmone savaime nereiškia, kad žmogus nuolat gyvena Lietuvoje.
Transporto sektoriuje darbuotojų trūkumo ekonominis poveikis ypač tiesioginis: jei Lietuvos vežėjas neturi vairuotojo, vilkikas nevažiuoja, tačiau krovinys nedingsta – jį perveža kitos šalies bendrovė. Tokiu atveju Lietuvoje lieka nesukurtos pajamos, eksportas ir mokesčiai.
Vienas dirbantis vilkikas kartu palaiko visą transporto ir logistikos grandinę – transporto vadybininkų, ekspeditorių, IT, finansų, apskaitos, teisės, draudimo ir techninio aptarnavimo specialistų darbo vietas. Didelė jų dalis yra kvalifikuotos ir gerai apmokamos, o jose daugiausia dirba Lietuvos gyventojai. Mažėjant Lietuvoje valdomam transporto parkui, mažėja ir šių darbo vietų poreikis.
„Siūlome kontroliuojamą darbo migraciją, kurioje valstybė žino, kas atvyko, pas ką dirba ir kada turi išvykti. Jei Lietuvoje tampa per sunku užtikrinti reikalingą darbo jėgą, transporto veikla gali plėstis kitose ES valstybėse. Kartu ten gali persikelti ir dalis valdymo funkcijų, kvalifikuotų darbo vietų, eksporto bei mokesčių. Todėl turime vertinti ne tik tai, kiek darbuotojų neatvyks, bet ir kiek ekonominės veiklos dėl to gali išvažiuoti iš Lietuvos“, – sako P. Drižas.
Kontrolė turi veikti, o kvota – reaguoti į realų poreikį
Verslo organizacijos pabrėžia nekvestionuojančios valstybės pareigos kontroliuoti migraciją ir užtikrinti nacionalinį saugumą. Kartu siūloma aiškiau atskirti laikiną darbo migraciją nuo ilgalaikės migracijos: darbuotojas gali atvykti konkrečiam darbui pas konkretų darbdavį nustatytam laikotarpiui, o pasibaigus darbo santykiams turi veikti aiškus jo statuso ir išvykimo kontrolės mechanizmas.
Verslo atstovai taip pat siūlo realiai veikiantį kvotos peržiūros mechanizmą. Jei kvota naudojama gerokai sparčiau, nei planuota, valstybė turėtų galėti į tai reaguoti nelaukdama kitų metų.
„Verslas pasirengęs kalbėtis apie kontrolę, saugumą, atsakomybę ir integraciją. Kontrolė nėra uždarymas. Jeigu norime augančios ekonomikos, investicijų ir galimybių kiekvienam Lietuvos piliečiui, darbo migraciją turime valdyti profesionaliai. Kvota turi būti migracijos valdymo instrumentas, o ne ekonomikos stabdžio pedalas“, – sako LVK prezidentas Andrius Romanovskis.
Nuotr. Patricija Adamovič/ BNS.
