Lpk Logo Lt

Vilniuje vyko Energetikos įmonių asociacijos CEEP metinis aukščiausio lygio vadovų susitikimas

2013 05 13

Energetikos įmonių asociacijos „Vidurio Europos energetikos partneriai“ (CEEP) metiniame aukščiausio lygio vadovų susitikime, aptartas Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ir bendros energetikos politikos poreikis Europoje. Vadovų susitikime dalyvavo Lietuvos Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, buvęs Lenkijos ministras pirmininkas ir Europos Parlamento prezidentas Jerzy Buzekas bei CEEP valdybos pirmininkas Pawełas Olechnowiczius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, didžiausių Lietuvos energetikos ir pramonės įmonių vadovai.

Renginyje dalyvavo 29 pagrindinių energetikos sektoriaus įmonių, veikiančių Vidurio Europoje, vadovai, taip pat Europos energetikos komisaras Güntheris Oettingeris.

„Energetikos įmonių vadovų susitikimo formulė „29 + 1“ jau buvo sėkmingai išbandyta pernai Budapešte. Remdamasi šiame susitikime aptartais klausimais, CEEP parengė Budapešto memorandumą, kurį itin gerai įvertino už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Güntheris Oettingeris. Pagrindinis šio ir būsimų „29 + 1“ susitikimų tikslas – užtikrinti, kad Vidurio Europos energetikos sektoriaus įmonės Briuselyje kalbėtų vienu balsu. Tik taip galime sukurti bendrą Europos energetikos rinką ir padidinti mūsų regiono ekonominį potencialą“, – tvirtino CEEP valdybos pirmininkas Pawełas Olechnowiczius.

Šiais metais CEEP užsakymu buvo parengta ataskaita apie tai, kokį poveikį energijos kainos daro Europos energetikos sektoriaus konkurencingumui. Dokumento rengimas buvo patikėtas įmonei „Roland Berger Strategy Consultants“, kuri padarė išvadą, kad mažos energijos kainos ir vietinių žaliavų naudojimas yra pagrindiniai Vidurio Europos ir ES plėtros veiksniai dabartinėje makroekonominėje situacijoje. Vidurio Europos šalims bus itin sunku įgyvendinti ES pasiūlymą dėl bendros energetikos politikos vykdymo visoje Bendrijoje. Visų pirma pasiūlyme raginama sistemingai kelti energijos kainas, o tai tik slopins šalių, įstojusių į ES 2004 ir 2007 metais, augimą.

CEEP ataskaitos duomenimis, Vidurio Europos šalys, siekdamos iki 2020 m. įgyvendinti energetikos sektoriaus politiką, turėtų investuoti 400–460 mlrd. eurų į gamybos, transporto ir energijos efektyvumo didinimą. Nors vienuolika Vidurio Europos šalių šiuo metu sudaro 21 proc. visų ES gyventojų, jų rinkos tesiekia 8 proc. visos Bendrijos BVP. 2011 m. pramoninė gamyba sudarė 32 proc. vienuolikos ES valstybių BVP, o tuo pačiu metu senųjų valstybių narių rodiklis siekė tik 24 procentus. Tai tik patvirtina pramoninės gamybos Vidurio Europos rinkose, šiuo metu labiausiai veikiančiose ES plėtrą, svarbą. Taigi siekis įgyvendinti dabartinį klimato kaitos priemonių paketą ir stipriai pakelti energijos kainas, kaip nurodo ES, ne tik gerokai pristabdys Vidurio Europos rinkų augimą, bet ir smarkiai sumažins ES konkurencingumą pasaulio ekonomikos žemėlapyje.

„Vilniaus memorandumas“
2013 m. gegužės 10 d.

Neoficialus vertimas iš anglų kalbos

Mes, Vidurio Europos energetikos bendrovių atstovai, siekiame inicijuoti veiksmus, kuriais būtų patenkinti teisėti Vidurio Europos ekonomikos ir įmonių interesai. Atsižvelgdami į 2020 m. tikslus Europos Sąjungos energetikos politikos srityje ir į tai, kad Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai antrojoje 2013 m. pusėje, tvirtai tikime, kad bendri tikslai, susiję su energetikos apsauga, konkurencingumu ir tvarumu, gali būti sparčiai pasiekti, artimai bendradarbiaujant su Komisija ir už energetikos politiką atsakingu Komisijos nariu Güntheriu Oettingeriu. Siekiame aktyviai dalyvauti dabar vykstančioje diskusijoje dėl ES energetikos žemėlapio iki 2050 metų, Žaliosios knygos strategijos – 2030 m. klimato ir energetikos politikos programos [COM(2013) 169 galutinis], Konsultuojamojo pobūdžio bendravimo būsimo anglies dvideginio sugavimo ir saugojimo Europoje klausimais [COM (2013) 180], Europos prekybos išmetamųjų teršalų leidimais sistemos (ETS) ir t. t.

Siekiame, kad būtų sukurta veiksminga politika, priimtina visoms valstybėms narėms. Norime prisidėti prie to, kad ES energetikos politika neužkrautų nepakeliamos naštos valstybėms narėms, todėl mes, CEEP nariai, esame įsitikinę, kad bendrus tikslus pasieksime kur kas sparčiau, jeigu alternatyviosios technologijos ir energetikos šaltiniai bus kuriami atsižvelgiant į esamas sąlygas ir kiekvienos valstybės narės pajėgumą įgyvendinti ES energetikos politiką valstybiniu mastu. Šią idėją plėtoja ir CEEP pavedimu Rolando Bergerio (Vokietija) parengtas Bratislavos pareiškimas. Vidurio Europos valstybės, šiuo metu aktyviai siekiančios ekonominės integracijos, itin lengvai pasiduoda ambicingai Komisijos energetikos politikai. Todėl siekdami, kad bendros Europos energetikos potencialas būtų įgyvendintas nesumažinant valstybių narių konkurencingumo, manome, jog būtina atkreipti dėmesį į šiuos energetikos politikos prioritetus:

1. Vidinė ES energetikos rinka

Bendra ir laisva ES vidaus energetikos rinka neabejotinai padės spręsti bendrus su energetika ir klimato pokyčiais susijusius klausimus, mažinti valstybių narių priklausomybę nuo vienintelio išorinio energijos tiekėjo ir užtikrinti saugų energijos tiekimą už priimtiną kainą ir privatiems, ir verslo vartotojams. Remiame ES pastangas sukurti visavertę vidaus energetikos rinką ir padėti šio klausimo dar neišsprendusioms valstybėms narėms, ypač Baltijos šalims. Tai siekis sukurti veiksmingą energijos gavybos, perdavimo ir paskirstymo infrastruktūrą, inicijuoti energijos sistemų valdymą pagal trečiąjį energetikos paketą ir padėti spręsti su anglies dvideginio saugojimu susijusius klausimus. Visos šios priemonės ypač reikšmingos, siekiat sukurti visavertę, darnią ir funkcionalią ES vidaus energetikos rinką.

Kad būtų sukurta visavertė ES vidaus energetikos rinka, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas papildomai infrastruktūrai kurti, pasinaudojant naujomis viešosiomis finansavimo priemonėmis, pavyzdžiui, Europos infrastruktūros tinklų priemone (angl. Connecting Europe Facility), kad būtų visiškai integruoti šiandien atskirti regionai, tokie kaip Baltijos šalys, o jų energetikos sistemos būtų prijungtos prie kontinentinės Europos elektros tinklų darbui sinchroniniu režimu.

2. Energetikos saugumo didinimas

Remiame ES pastangas kuo labiau apsaugoti valstybių narių energetiką. Tikime, kad kiekviena valstybė narė turi teisę laisvai pasirinkti, kokius energijos išteklius (vietos arba užsienio, arba abiejų) naudoti. Tačiau jos privalo atsižvelgti ir į visus aplinkos apsaugos reikalavimus. Be to, privalu imtis priemonių, kad būtų apsaugotos pagrindinės energetikos infrastruktūros, itin strategiškai reikšmingas Europos valstybių ekonomikoms. Manome, kad šios priemonės padidintų valstybių narių energetikos saugumą:

1.1. Vietos iškastinio kuro (anglies ir gamtinių dujų, skalūninių dujų, žaliavinės ir skalūninės naftos, naftos skalūnų) panaudojimas, pasitelkiant šiuolaikines technologijas (jeigu tai įgyvendinama komerciškai), tokias kaip anglies dvideginio sugavimas ir saugojimas (CCS). Daugiau dėmesio turi būti skirta sugautam anglies dvideginiui panaudoti (CCU) ir mažesnių kuro sąnaudų reikalaujančioms tausesnėms jėgainėms, naudojančioms naujausius prieinamus gamybos būdus, nes tai padėtų ne tik sumažinti importuojamos energijos kiekį, bet ir sušvelninti poveikį klimatui, o kartu išsaugotų ir padidintų ekonomikos ir įmonių konkurencingumą. Bendra elektros ir šilumos gamyba (CHP) taip pat leidžia pirminius energijos šaltinius panaudoti veiksmingiau ir ekonomiškiau. O alternatyviųjų šaltinių (pvz., suskystintų dujų gavyba, tarpregioninio dujų vamzdynų tinklo plėtra, elektros energijos tinklai) apsaugojimas dar labiau prisidėtų prie valstybių narių energetikos apsaugos.

1.2. Ekonomiškai ir techniškai veiksmingas atsinaujinančių energijos šaltinių, kaip antai vėjas, saulė ir biodujos, panaudojimas, siekiant sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir energijos importo. Be to, tai labai sumažintų į aplinką išmetamo anglies dvideginio kiekį. Ypač naudingas antrosios kartos biodujų išgavimas iš organinių atliekų, kaip antai nuotekų, mėšlo, maisto atliekų ir sąvartynuose esančių atliekų, gali labai padėti siekti su klimato apsauga susijusių tikslų ir išvengti nuolat kylančių diskusijų, kas svarbiau – maistas ar kuras.

1.3. Išanalizuoti galimybes panaudoti branduolinę energiją, atsižvelgiant į visus saugumo reikalavimus. Tai gali paskatinti vidaus konkurenciją, suteikti galimybių mažinti skleidžiamą CO2 ir importuojamos energijos kiekį. Tačiau svarbu apsvarstyti ir klausimus, susijusius su tokių elektrinių uždarymu ir branduolinių atliekų tvarkymu.

1.4. Remti iniciatyvas gerinti Europos kibernetinį saugumą, kad būtų galima veiksmingai valdyti kylančias grėsmes, stiprinti infrastruktūros tvarumą ir numatyti veiksmus, kurių bus imamasi, kovojant su augančiomis pasaulinėmis kibernetinėmis grėsmėmis, kylančioms svarbiausioms energetikos infrastruktūroms. Remti ir Europos Komisijos 2008 m. direktyvos dėl svarbiausių energetikos infrastruktūrų apsaugos įgyvendinimą ir veiksmingų teisinių priemonių sukūrimą, kad būtų užtikrintas kibernetinis saugumas, skatinti ES, valstybių narių ir privačiųjų bendrovių bendradarbiavimą ir suderinti veiksmus su tarptautiniais partneriais bei susijusiomis institucijomis.

3. Priimtinos kainos ir konkurencingumo Europos mastu išsaugojimas

Suprantame, kaip svarbu visoje ES užtikrinti ir privatiems, ir verslo vartotojams priimtinas kainas. Priimtinos kainos yra tiesiogiai susijusios su ekonomikos augimu. Todėl įgyvendinant ES energetikos politiką, ypač svarbu išsaugoti ES ekonomikos konkurencingumą.
CEEP nariai remia ES pastangas suderinti energetikos saugumo ir tvarios plėtros tikslus ir išvengti neigiamo poveikio Europos ekonomikos ir įmonių konkurencingumui.

4. ES išorinės energetikos politika

Esame įsitikinę, kad turi būti užtikrinta ES išorės energetikos politikos plėtra, ir tai yra dar vienas ypač reikšmingas uždavinys. Manome, kad šios priemonės padėtų siekti šio tikslo:

3.1. Vesti aktyvesnes Europos Komisijos derybas su išorės energetikos partneriais.

3.2. Labiau suderinti atskirų valstybių narių tarpusavio veiksmus, susijusius su ES išorės energetikos politika.

3.3. Skatinti bendradarbiavimą ir stiprinti ryšius tarp ES valstybių narių ir jai nepriklausančių šalių, bendradarbiaujančių energetikos srityje, kartu užtikrinant, kad ši partnerystė netrukdytų vietiniams investavimo projektams vykdyti.
5. Energetikos veiksmingumas

CEEP nariai remia ES tikslą didinti veiksmingumą visuose energijos grandinės etapuose ir taip prisidėti prie energetikos saugumo, konkurencingumo ir tvarios plėtros. CEEP nariai palaiko ir iniciatyvas, susijusias su transporto ir statybų sektoriais bei veiksmingesniu energijos šaltinių panaudojimu.

6. Poveikis visuomenei

Su energetikos politika susiję sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į būsimą poveikį visuomenei ir galimus padarinius.

Paweł Olechnowicz
Valdybos pirmininkas
Vidurio Europos energetikos partneriai (tarptautinė ne pelno organizacija, AISBL)

Susijusios naujienos

Europos verslas siunčia žinutę pirmininkavimui ES Tarybai...

2023 11 24
Original 5e9f3515 7f43 4928 B09a F663bd5f0f36

Indonezijos parlamentarai apsilankė Lietuvos pramonininkų...

2023 11 24
2023.11.23 In Parlamento Nariai Lpke 3 E1700813752707

Raginame eksportuotojus išsakyti poreikius dėl trūkstamų ...

2023 11 23
Adobestock 32789054 Scaled E1700734019261
Archyvas, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"lang":"lt","post__not_in":[4181],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="499">

Įrašykite paieškos frazę: