Lpk Logo Lt

Valstybei reikalinga subalansuota migracijos politika

2015 11 03

Lietuvos gyventojų skaičius kasmet tolydžiai mažėja – kasmet netenkame maždaug po 25 tūkst. gyventojų, kas sudaro vidutinio dydžio Lietuvos miestą. Didelę dalį Lietuvą paliekančių gyventojų srauto sudaro jauni darbingo amžiaus piliečiai, todėl valstybei reikalinga subalansuota migracijos politika, apimanti tiek ekonominius imigrantus, tiek karo pabėgėlius. Apie tai šiandien, lapkričio 3 d., konferencijoje „Migracija ir integracija – tendencijos ir (ar) galimybės?“ kalbėjo Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

R.Dargis migraciją išskyrė į dvi rūšis: pirma, tai – ekonominė migracija, kuri reikalinga valstybės tvariam ekonominiam augimui, antra, tai – karo pabėgėlių migracija.

„Keli dalykai apsprendžia tvarią valstybės plėtrą, tai – žmogiškieji ištekliai, finansai ir be abejonės visa konkurencinė aplinka. Mums reikia kvalifikuotos darbo jėgos ir tą pramonininkai pabrėžia jau seniai. Jeigu pažiūrėtume į darbo vietų užimtumą arba norinčių užimti darbo vietas skaičių, pasiūla šiandien yra 4 kartus didesnė nei norinčių dirbti Lietuvoje,“ – sakė LPK prezidentas.

Keli dalykai apsprendžia tvarią valstybės plėtrą, tai – žmogiškieji ištekliai, finansai ir be abejonės visa konkurencinė aplinka. Mums reikia kvalifikuotos darbo jėgos ir tą pramonininkai pabrėžia jau seniai. Jeigu pažiūrėtume į darbo vietų užimtumą arba norinčių užimti darbo vietas skaičių, pasiūla šiandien yra 4 kartus didesnė nei norinčių dirbti Lietuvoje.

R.Dargio siūlymu, Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojantiems trečiųjų šalių absolventams turėtų būti suteikta galimybė likti Lietuvoje, pasibaigus studijoms.

„Šiai dienai beveik 5 000 studentų iš trečiųjų šalių mokosi mūsų aukštosiose mokyklose. Tai žmonės, kurie baigia bakalaurus, magistrus, per 4 metus iš esmės pažįsta kalbą, kultūrą, netgi ima kurti savo verslus, bet jų vizos baigiasi, vos tik jie baigia savo mokslus Lietuvoje. Nekalbu apie pilietybę, bet galėtume bent jau suteikti galimybę gauti leidimą gyventi ir pradėti dirbti. Manau, kad ši pozityvi jėga būtų labai naudinga Lietuvos ekonominiam kilimui. Švedai, su kuriais yra tekę bendrauti, pabrėžia, kad atvažiavę imigrantai atsivežė ir savo komercinius ryšius. Prekyba su tomis šalimis, iš kurių atvažiavo migrantai, išaugo, taip pat išaugo ir tų šalių ekonominis aktyvumas. Todėl mano minėtas jaunimas galėtų puikiai integruotis į darbo rinką,“ – kalbėjo R.Dargis.

Šiai dienai beveik 5 000 studentų iš trečiųjų šalių mokosi mūsų aukštosiose mokyklose. Tai žmonės, kurie baigia bakalaurus, magistrus, per 4 metus iš esmės pažįsta kalbą, kultūrą, netgi ima kurti savo verslus, bet jų vizos baigiasi, vos tik jie baigia savo mokslus Lietuvoje. Nekalbu apie pilietybę, bet galėtume bent jau suteikti galimybę gauti leidimą gyventi ir pradėti dirbti.

LPK prezidentas taip pat siūlo aktyviau įveiklinti Lietuvoje veikiančius universitetų slėnius, suteikiant žalias kortas užsienio šalių mokslininkams, kurie galėtų atvažiuoti ir dirbti mūsų laboratorijose – taip į Lietuvą būtų pritraukiami protai.

Kalbėdamas apie karo pabėgėlius, R.Dargis pabrėžė, kad tai visiškai kitokių poreikių žmonės, todėl ir politika šiuo klausimu turėtų būti ir visiškai kitokia. Svarbu išspręsti jų priėmimo, šeimų integravimo, pasiskirstymo į regionus problemas, kad nebūtų kuriami imigrantų getai. Kuriant politiką šiuo klausimu, reikalingas aktyvus ne tik politikų, bet ir visuomenės grupių, verslo, savivaldybių vaidmuo.

LPK šią savaitę pristatė aukščiausio lygio 150 Lietuvos įmonių vadovų apklausos rezultatus, kuriuose buvo atspindėtas Lietuvos darbdavių požiūris į pabėgėlius ir jų integravimą į darbo rinką. Lietuvos darbdavių požiūris į pabėgėlius ir jų integravimą į darbo rinką yra pozityvus:  46 proc. respondentų atsakė, jog priimtų pabėgėlius darbui į savo įmonę, 27 proc. negalėjo atsakyti į šį klausimą ir tik 26 proc. apklaustųjų nurodė, kad yra nepasirengę priimti tokių darbuotojų.

Pramonės įmonių atstovai minėjo, jog tikisi mokestinių lengvatų (43 proc.) arba subsidijų (36 proc.). 21 proc. respondentų minėjo, kad tikisi, jog  į Lietuvą atvyks kvalifikuoti arba mažai kvalifikuoti specialistai, kurie turi motyvaciją dirbti – tokiu atveju įmonės sutiktų tokius darbuotojus priimti ir be papildomų paskatų iš valstybės. Darbdavių atstovai nurodė, jog patys galėtų įvairiomis priemonėmis prisidėti prie šių pabėgėlių integravimo iniciatyvų: pradinio profesinio mokymo įmonėse (44 proc.), socialinės integracijos iniciatyvų (24 proc.), vietinio žinių ir darbo patirties patikrinimo (16 proc.).

Susijusios naujienos

Verslas: Lietuvos ekonomiką palaiko įdarbinti užsieniečiai

2024 02 27
Priscilla Du Preez 6ftd8hxc91c Unsplash (1)

E. Stonkutė: Ką šiais metais laiške Kalėdų Seneliui norėt...

2023 12 19
Luann Hunt R6r8jxhtwik Unsplash

ES ministrai priėmė bendrąją poziciją dėl Net zero pramon...

2023 12 12
Juan Encalada V1ipqy Fd4 Unsplash
Archyvas, Demografija, Emigracija, investicijos, migracija, pramonė, Pranešimai žiniasklaidai, regionai, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"lang":"lt","post__not_in":[3950],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, Demografija, Emigracija, investicijos, migracija, pramon\u0117, Prane\u0161imai \u017einiasklaidai, regionai, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="501">

Įrašykite paieškos frazę: