V. Janulevičius: JAV prezidento planai atgaivinti klimato ambicijas – palanki aplinkybė ir ES, siekiančiai suvaldyti CO2 bei investicijų nutekėjimo riziką
Europos Sąjungai užsibrėžus tikslą iki 2050 m. pasiekti klimatui neutralią ekonomiką (o iki 2030 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 55 proc., lyginant su 1990 m. lygiu), svarstoma, kaip suvaldyti rizikas, susijusias su trečiųjų šalių klimato ambicijų stoka. Viena iš rimčiausių rizikų – CO2 ir investicijų nutekėjimas – jei būtų susiduriama su gamybos ar investicijų perkėlimu į trečiąsias šalis, kuriose taikomi mažiau griežti aplinkosauginiai reikalavimai. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) skiria ypatingą dėmesį Pasienio anglies dvideginio korekcinio mechanizmo (PADKM) svarbai ir palaiko iniciatyvą sukurti mechanizmą, kuris turėtų padėti sumažinant anglies dioksido nutekėjimo riziką, paskatinti trečiąsias šalis griežtinti įsipareigojimus CO2 emisijų srityje ir užtikrinti vienodesnes konkurencijos sąlygas.
„Esame įsitikinę, kad atsižvelgiant į ES klimato neutralumo įsipareigojimus ir panašių įsipareigojimų stoką globalioje arenoje, PADKM turėtų padėti išspręsti anglies dvideginio ir investicijų nutekėjimo problemą, išsaugoti ES pramonės konkurencingumą bei paskatinti klimato neutralumo ambicijas trečiosiose šalyse, užtikrinant lygias veikimo sąlygas mūsų įmonėms. Kol kas galime tik numanyti, kaip tai bus priimta pasaulyje – ypač vertinant šį mechanizmą Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių kontekste. Tarptautiniame lygmenyje, nors dalis prekybos partnerių iš anksto itin kritiškai vertina jo perspektyvas, jau galima matyti prošvaistes, ypač susijusias su JAV prezidento Joe Bideno planais atgaivinti klimato ambicijas. Apie analogišką PADKM mechanizmą svarsto Kanada. Diskusijos prasideda ir iš ES pasitraukusioje Jungtinėje Karalystėje. Jei šios pastangos galiausiai būtų apjungtos, galima būtų tikėtis dar didesnio poveikio globaliam emisijų mažinimui ir konkurencijos sąlygų suvienodinimui“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Europos Komisija pasiūlymą dėl anglies dioksido mokesčio tam tikrų prekių importui iš trečiųjų šalių, prilygstančio ES gamintojų mokamai CO2 kainai Prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje (ETS), skelbs šių metų birželio mėnesį. O jau kovo mėnesį Europos Parlamento plenarinėje sesijoje bus balsuojama dėl Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rengiamo raporto „Su PPO suderinto ES anglies dvideginio pasienio koregavimo mechanizmo link”, kuriuo bus reiškiama tvirta parama šios priemonės sukūrimui.
LPK savo poziciją, kuri buvo parengta po išsamių konsultacijų su Lietuvos sektorinėmis asociacijomis ir įmonėmis bei pateikta Europos Komisijos vykdytoje viešojoje konsultacijoje, išsiuntė Europos Komisijai ir Lietuvoje išrinktiems Europos Parlamento nariams.
Pozicijoje akcentuojama būtinybė, kad Europos Komisija apsvarstytų ir pasiūlytų efektyviausią šio mechanizmo pasirinkimo variantą. LPK pasisako už tai, kad būtų vadovaujamasi atitiktimi ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai (ATLPS), kuri yra ir turėtų likti pagrindine reguliavimo priemone Europos pramonės ir energetikos sektoriams, siekiant ekonomiškai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Svarbu, kad ši sistema išsaugotų saugiklius didžiausią CO2 nutekėjimo riziką patiriančioms Lietuvos ir ES pramonės šakoms. Naujasis mechanizmas turėtų tiesiogiai atspindėti CO2 kainą, kurią moka šioje sistemoje dalyvaujantys ES gamintojai, o koregavimas galėtų būti pagrįstas skirtumu tarp ATLPS nustatytos produkto maksimalaus emisijų lygio ir importuojamo produkto CO2 emisijų lygio. Taip pat pažymima, kad svarbu nepriekaištingai atitikti dabartines PPO taisykles – ne tik norint išvengti rizikingų ginčų procedūrų ir pagerinti reguliavimo nuspėjamumą, bet ir siekiant sumažinti riziką, kad pagrindiniai prekybos partneriai iš trečiųjų šalių imsis atsakomųjų priemonių. Taip pat būtini tinkami kovos su taisyklių apeidinėjimu saugikliai.
Kalbant apie lėšas, kurios būtų surinktos įgyvendinus šį mechanizmą, LPK nuomone, jos turėtų būti skirtos dekarbonizavimo investicijoms bei įmonių išlaidoms, skirtoms mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų plėtrai, padengti, inovacijoms bei moksliniams tyrimams susijusiems su ekonomikos žalinimu ES viduje.
