Susitikimas dėl geresnio pasirengimo dalyvauti ES 2021-2027 m. finansinės programos priemonėse
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), siekdama padėti savo nariams kuo geriau pasirengti dalyvauti ES 2021-2027 m. daugiametės finansinės programos priemonėse, surengė pirmąją tam skirtą susitikimą-diskusiją. Pirmasis susitikimas apėmė Bendrosios rinkos, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos klausimus. Didelis dėmesys skirtas mokslinių tyrimų ir inovacijų programai „Europos horizontas“.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorė Rūta Dapkutė-Stankevičienė, užsienio reikalų viceministras Albinas Zananavičius kartu su LPK nariais aptarė ES sanglaudos politikos prioritetus bei tai, kas pagerintų Lietuvos ir šalies verslo pasiruošimą dalyvauti ES struktūrinėse priemonėse.
LPK prezidentas įžanginėje kalboje pastebėjo, kad žvelgiant į skaitmenizavimą ir visą mūsų ateitį, jo nuomone, be rimtos finansinės paramos ir „pagalvės“ iš Europos struktūrinių fondų, įmonėms būtų sudėtinga pereiti į kitą lygmenį ir galvoti apie aukštesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą“.
„Kalbant apie ES 2021-2027 m. finansinės programos priemones labai svarbu įsivertinti 2014-2020 m. pasiekimus: kaip efektyviai mes naudojome pinigus ir ar tikrai pasiekiame norimų rezultatų. Tik taip galėsime efektyviau naudotis ES teikiamomis galimybės. Pagalvoti tikrai turime apie ką – kaip stiprinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą, kad pagaliau duotume impulsą aukštesnės pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimui; kaip efektyviau išnaudoti investicijas regionuose, kad pinigai būtų panaudoti ekonomikos atsigavimui, verslo plėtrai, nes tai reikš ne tik naujų darbo vietų kūrimą, bet ir pačių regionų potencialo stiprinimą“, – sakė LPK prezidentas.
Susitikimo pradžioje užsienio reikalų viceministras A. Zananavičius pristatė politinį kontekstą ir Lietuvos derybinę poziciją dėl ES biudžeto pyrago dalies. Lietuva yra išsakiusi savo 2+2 prioritetus – nori daugiau finansavimo sanglaudai ir didesnių išmokų žemdirbiams, taip pat tebesitęsia diskusija dėl Ignalinos finansavimo ir Kaliningrado tranzito programos.
„Vertinant Lietuvos 15 metų patirtį ES, finansavimo intensyvumas ir priklausomybė nuo ES biudžeto yra labai aukšta. Esame tarp valstybių, kurios labiausiai yra priklausomos nuo ES investicijų, nuo struktūrinių ir sanglaudos lėšų. Manau, tai neturėtų džiuginti, nes po to tą priklausomybę mažinti darosi vis sunkiau“, – pastebėjo EK atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pranckevičius.
A. Pranckevičius atkreipė dėmesį, kad svarbūs šiandieniniai pasauliniai pokyčiai koreguoja visą ES biudžetą. Visų pirma, tai – „Brexit“, nes Jungtinės Karalystės pasitraukimas lems 12-13 mlrd. eurų ES biudžeto sumažėjimą kasmet. Taip pat – nauji iššūkiai, kurių pagausėjo per septynerius šios finansinės perspektyvos metus: didesnės kibernetinės ir hibridinės grėsmės saugumui, migracijos klausimai, sienų apsauga, iššūkiai, susiję su naująja ekonomika ir ketvirtąja pramonės revoliucija.
„Visi tikisi iš Europos dar daugiau investicijų, tačiau pinigų yra mažiau“, – situaciją apibūdino A. Pranckevičius. Tačiau, pasak jo, ES biudžete atsiranda naujų galimybių, kurios gali būti įdomios ir Lietuvai. Tarp jų, pavyzdžiui, – karinis mobilumas (naujoji programa, kuri investuos į infrastruktūrą), skaitmeninė Europa. Pažymėtina, kad „Europos horizontui“ numatyta rekordiškai didelė dalis – 100 mlrd. eurų – mokslui ir tyrimams pasiūlytas biudžetas dar niekada nebuvo toks didelis.
„Europos Komisija siekia kuo labiau susieti europines investicijas su reformomis ir tam padėti numato skirti 25 mlrd. eurų. Reformų rėmimo programa skirta valstybių struktūrinėms reformoms: švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos ir pan.“, – sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.
Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorė R. Dapkutė-Stankevičienė apžvelgė, kaip ES fondų investicijos 2021-2027 m. galėtų prisidėti prie inovacijų, technologijų ir skaitmeninės ekonomikos raidos Lietuvoje.
Š. m. vasario 11 d. LPK planuoja surengti antrąjį susitikimą-diskusiją. Ateinančio susitikimo temų blokas apims gamtos išteklių ir aplinkos (aplinkos ir klimato politikos), plėtros ir sanglaudos, investicijos į žmonių kompetencijas, socialinę sanglaudą ir Europos vertybes, Erasmus+ temas.
Arnoldo Pranckevičiaus pranešimas
Rūtos Dapkutės-Stankevičienės pranešimas
