LPK atstovai susitiko su kandidatais į Europos Parlamentą: kodėl Briuseliui reikia daugiau dėmesio?

Artėjant birželio 9 d. rinkimams į Europos Parlamentą, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė juose kandidatuojančių politinių partijų sąrašų lyderius aptarti planuojamą kandidatų veiklą naujos sudėties Europos Parlamente bei požiūrį į probleminių Europos Sąjungos (ES) pramonės ir verslo klausimų sprendimą ir bendradarbiavimą su socialinių partnerių atstovais.

Susitikime su pramonės ir verslo atstovais dalyvavo Vilija Blinkevičiūte (Lietuvos socialdemokratų partija), Eugenijus Gentvilas (Liberalų sąjūdis), Andrius Kubilius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Virginijus Sinkevičius (Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“), Remigijus Šimašius (Laisvės partija), Aurelijus Veryga (Valstiečių ir žaliųjų sąjunga).

Aptarė ES lygiu spręstinas problemas

Diskusijos dalyviams pristatyti LPK lūkesčiai, susiję su Lietuvos atstovų veikla naujai išrinktame Europos Parlamente ir užduoti klausimai apie priežastis, dėl kurių ES konkurencinėje kovoje nusileidžia JAV ir Kinijai bei kaip tą keisti, apie Žaliojo kurso perspektyvas, apie efektyviausias priemones Europos pramonės stiprinimui,  apie migracijos politiką ES, kuri padėtų spręsti ekonomines problemas ir nepažeistų pusiausvyros darbo rinkoje bei nekeltų socialinių konfliktų.

Moderuojant LPK prezidentui Vidmantui Janulevičiui renginio dalyviai diskutavo:

-kokią prekybos politiką ES turėtų vykdyti kitame politiniame cikle ir kokios ekonominio saugumo priemones ES turėtų naudoti, kad jos užtikrintų mūsų pramonės ilgalaikį konkurencingumą?;

-kokia turėtų būti ES pramonės politika , kad ES įmonės galėtų ne tik atlaikyti, bet ir pirmauti  konkurencinėje kovoje,  tuo pačiu sugebėtų įgyvendinti Europos žaliąjį kursą?;

-kokiais būdais turėtų būti užtikrinama ilgalaikė, nuosekli, kryptinga ir racionali ES migracijos politika, kuri padėtų spręsti ekonomines problemas ir nepažeistų pusiausvyros darbo rinkoje bei nekeltų socialinių konfliktų?

LPK prezidentas apgailestavo, pasigedęs aktyvesnio Lietuvos europarlamentarų įsitraukimo praėjusiose Europos Parlamento kadencijose.

„Apie 80 proc. teisės aktų, kurie vėliau kone automatiškai perkeliami nacionaliniu lygiu, priimami ES institucijose. Europos Parlamento politiniai sprendimai daro didelę įtaką visiems gyvenimo aspektams visoje ES – tuo pačiu pramonei ir verslui. Todėl Briuseliui turime skirti kur kas daugiau dėmesio. Siekiame sudaryti galimybę mūsų verslo bendruomenei geriau susipažinti ir suprasti kandidatų tikslus ir siekius būsimame ES įstatymų leidybos darbe. Tuo pačiu norėjome ir patiems kandidatams užakcentuoti tai, ko turėtų būti imtasi ES įstatymų leidybos srityje, kad Europos verslui ir pramonei būtų sudarytos lygios ir geresnės sąlygos augti ir stiprėti, kad jie išliktų konkurencingi pasauliniu mastu ir tokiu būdu reikšmingai prisidėtų prie ES piliečių gerovės kūrimo“, – pabrėžė LPK prezidentas.

„Kad  galėtų būti naudinga visuomenei, Europos Sąjungai reikia stiprių įmonių, taip, kaip Europos įmonėms reikia stiprios Europos Sąjungos, kad jos galėtų sėkmingai veikti. Tačiau sėkmingą įmonių veiklą Bendrijoje apriboja aukštos energijos sąnaudos; per didelis reguliavimas, ilgos leidimų išdavimo procedūros, darbo jėgos įgūdžių, bei, apskritai, darbo jėgos trūkumas. Be viso to Lietuvoje dar prisideda sudėtinga prieigos prie finansų ir aukštų bankinių paskolų palūkanų problematika, investuoti neskatinanti mokestinė aplinka, pabrangusios žaliavų kainos,  susitraukusios realizavimo rinkos ir galiausiai geopolitinių aplinkybių lemiamas neužtikrintumas dėl ateities“, – sakė V. Janulevičius.

Aptartas Europos atsilikimo nuo pagrindinių konkurentų mažinimo klausimas

Diskusijoje visi kandidatai pasisakė už tai, kad labai svarbu didinti visos ES konkurencingumą.

Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė Vilija Blinkevičiūtė pažymėjo, kad išaugus Kinijos ekonominei agresijai, būtina ES lygiu ieškoti sprendimų, kaip didinti visų valstybių narių konkurencingumą. „Tikiuosi, kad Europos Komisijos pasiūlytas planas dėl konkurencingumo didinimo bus mūsų kelrodis ateinančiai Europos Parlamento kadencijai“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

Liberalų sąjūdžio kandidatas Eugenijus Gentvilas taip pat pažymėjo, kad ES turės žengti pagal rekomendacijas konkurencingumo didinimui. Jis taip pat akcentavo, kad negalime taikyti priemonių, kurias taiko Kinija ir kad Europa neleis sau nukrypti nuo Žaliojo kurso, tačiau laikydamasi labai griežtų ir itin biurokratiškų taisyklių negalėsime sėkmingai konkuruoti nei su Kinija, nei su JAV.

„Manau, kad Europos Komisija turės imtis priemonių, kurios, nežiūrint, ką daro pasaulis, yra būtinos pačiai Europos Sąjungai, tai – debiurokratizacija“, – sakė E. Gentvilas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Andrius Kubilius pažymėjo, kad remiantis pirmosios jo kadencijos patirtimi, norint daryti įtaką Europos Parlamento sprendimų priėmimo procese, reikia koncentruoti keletą aiškių prioritetų ir siekti, kad tiek prioritetai būti bendri visiems Lietuvai atstovaujantiems europarlamentaras – nes tik sutelktų 11 balsų tarp daugiau kaip septynių šimtų delegatų jau gali bent kažką reikšti. Be to, pasak, jo svarbu matyti, ne tik savo partinę programą, bet ir tai, kas yra mūsų europinių partijų programose“, – sakė A. Kubilius.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Virginijus Sinkevičius pažymėjo, kad konkurencingumo pagrindas ilgą laiką buvo energetiką, tačiau jį iš po kojų išmušė Rusijos karas Ukrainoje.

„Sprendimu nėra daug, tai – atsinaujinanti energetika. Tai jau dabar vyksta greitai, bet jei norėsime spartinti, reiks didinti paramos priemones. <…> Kalbant apie branduolinę energetiką, realaus proveržio iki šiol neįvyko, tai trunka ilgai, o tiek laiko Europa neturi“, – sakė V. Sinkevičius. Jis taip pat akcentavo verslo prieigos prie kapitalo problema ir stebėjosi, kad ši problema tebėra aktuali, turint RRF: „Galbūt naujame politiniame cikle susirinkus Europos Komisijai reiks perdiskutuoti, nes didelė dalis RRF lėšų dar nėra panaudota.“

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Aurelijus Veryga pažymėjo ekonominio saugumo klausimą.

„Mes patys sugebame prisidaryti kai kurių problemų, girdžiu verslą vienu balsu kalbant, kad bijomasi į mūsų šalį investuoti. (…) Nuo mūsų pačių komunikacijos viduje daug priklauso, kokį klimatą ir nuotaiką apie save, kaip valstybę sukuriame“, – teigė A. Veryga, išreikšdamas viltį, kad Europa sugebės išnaudoti galimybes atsiveriančias su gynybos politika ir gynybos pajėgumų vystymu, tam numatytos lėšos neiškeliaus iš Europos.

Laisvės partijos kandidatas Remigijus Šimašius pažymėjo, kad Europa visada laimėdavo, nes būdavo dinamiška ir atvira, iki kol susidūrė su Kinija. Pasak kandidato, strategiškai ES  turi grįžti prie savo konkurencingumo šaknų.

„Nenormalu, kai, kalbant apie verslo steigimą, galioja pasakymas, jog JAV pirmas samdomas žmogus yra inžinierius, o Europoje – teisininkas“, – sakė R. Šimašius.

Diskusijos pabaigoje kandidatų buvo paprašyta įvardyti, kokiose politikos srityse jie planuotų dirbti, jei būtų išrinkti į Europos Parlamentą.

V. Blinkevičiūtė pageidautų toliau dirbti Užimtumo ir socialinių reikalų komitete

E. Gentvilas, sakė siektų imtis veiklos komitete energetikos tematika.

A. Kubilius svarstė, kad tai, matyt, bus Užsienio reikalų komitetas.

V. Sinkevičius. Nurodė, kad domintų tiek Transporto, tiek Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetai, tačiau labiausiai Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas.

A. Veryga nurodė, kad partijos įsipareigojimai „neša“ į atstovavimą Žemės ūkio ir kaimo plėtros, tačiau domina aplinkos, visuomenės sveikatos sritys.

R. Šimašius, sakė, žvalgytųsi į ekonomikos ir vidaus rinkos sritis.

Kaip pažymėjo LPK prezidentas, LPK norėtų paraginti ir tikėtųsi, kad Europos Parlamento nariai, išrinkti Lietuvoje, pasirinktų darbą Europos Parlamento komitetuose, susijusiuose su ekonomika, pramone ir verslu, pvz.:

• Pramonė, moksliniai tyrimai ir energetika ITRE;
• Vidaus rinka ir vartotojų apsauga IMCO;
• Tarptautinė prekyba INTA;
• Ekonomika ir pinigų politika ECON;
• Transportas ir turizmas TRAN.