Pristatytas ES valstybių inovacijų ir techninės pažangos įvertinimas: Lietuva patenka į paskutinę kategoriją
Š. m. gruodžio 11 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorius Tomas Garuolis ir tarptautinis inovacijų ekspertas Gintaras Vilda dalyvavo Briuselyje vykusiame „BusinessEurope“ Tyrimų ir inovacijų darbo grupės posėdyje.
Posėdyje pristatytas ir aptartas Europos inovacijų tarybos ir Europos Komisijos valstybių vertinimas inovacijų ir techninės pažangos kontekste. Klausimą pristatė Europos inovacijų tarybos (angl. European Innovation Council, EIC) prezidentas Michiel Scheffer. Jis taip pat ir Europos Komisijos DG RTD atstovas (Principal Adviser).
Pagrindinė diskusijos tema – tai Europos inovacijų tarybos ir Europos Komisijos vertinimas dėl šalių inovacijų ir techninės pažangos. Deja, šalys narės pagal inovacinį potencialą ir veiklą sąlyginai gali būti skirstomos į tris segmentus:
- Senosios Europos valstybės – inovacijų lyderės
- Likusios ES inovatorės
- Rytų Europos šalys (Lietuva patenka į šią kategoriją)
Pradėjus kalbėtis apie faktorius, lemiančius Lietuvos atsilikimą inovacijų kontekste – buvo paminėti šie aspektai ir aplinkybės:
- nepakankamas nacionalinių agentūrų bendradarbiavimas su EIC;
- Bendrų su EIC kelrodžių nebuvimas;
- Todėl EIC nemato nacionalinių finansavimo instrumentų ir mechanizmų investicijoms į technologijas bei inovacijas, kuriuos įgyvendinant EIC galėtų bendradarbiauti su Lietuvos nacionaline plėtros įstaiga (National Investment bank) (INVEGA veiklos laukas – aut. past.);
- mažas patentų skaičius;
- mažas pareiškėjų skaičius;
- akseleratorių stoka;
- silpna inovacijų ekosistema;
- EIC jau gavo apie 70 paraiškų produktų Lustų akto kontekste plėtrai, tuo tarpu Lietuva nėra pateikusi nei vienos (Pastaba: Lietuvai priėmus sunkius sprendimus dėl Taivano ir Kinijos nesugebama pasinaudoti bendradarbiavimo galimybėmis inovacijų srityje, įsitraukiant į europines Lustų vertės grandines) .
Pasidžiaugti galime nebent tik tuo, kad Europos Komisijos situacijos matymas sutampa su LPK supratimu apie inovacijų politikos vektorius.
Pramonės transformacija, gerai apmokamos darbo vietos ir pažangios gamyklos Lietuvos žemėje, kurias ginti ir saugoti būtų suinteresuoti Vakarų partneriai: gali atsirasti tik įgyvendinus išmintingą, subalansuotą ir koordinuotą energetikos bei technologijų ir inovacijų politiką.
