Pramonininkų konfederacijos vadovybė susitiko su aukštųjų mokyklų rektoriais: padėtis kritiška, pokyčio galima tikėtis tik susitelkus
Artėjant naujiems mokslo metams, Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) įvyko Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių ir LPK vadovybės susitikimas. Susitikime aptartos švietimo ir verslo bendruomenę neraminančios tendencijos, glaudesnio praktinio bendradarbiavimo galimybės ir aukštųjų mokyklų potencialo pritaikymas versle.
Aukštųjų mokyklų rektoriai ir LPK prezidiumo nariai viliasi, kad šis susitikimas žymės aktyvesnį bendradarbiavimo etapą, ieškant efektyvių sprendimų, kaip pagerinti švietimo situaciją Lietuvoje.
Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, vienas iš neraminančių dalykų yra tai, kad frazė „mokslo ir verslo bendradarbiavimas“ jau tapo kliše, nors proveržio šioje srityje taip ir nepasiekta.
„Verslas šiuo metu išgyvena įvairių iššūkių etapą, tačiau tai nenukreipia mūsų dėmesio nuo švietimo klausimų, priešingai – tik dar labiau įrodo, kad negalima numoti į ilgalaikes užprogramuotas problemas švietimo srityje. Faktai iliustruoja graudžią padėtį: pavyzdžiui, Lietuvoje aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą yra įgiję apie trečdalis gyventojų, tačiau stojančiųjų pasirinkimai dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių, o baigusiems studijas trūksta reikalingų profesinių gebėjimų ir įgūdžių. Arba tai, jog aukštąjį STEM išsilavinimą įgijusių gyventojų dalis praktiškai nekito ir atsiliko nuo Europos Sąjungos vidurkio. Galiausiai išties smukdanti žinia – šiemet bakalauro studijų programose mokomojo dalyko pedagogikos matematikos specializaciją rinkosi 8 studentai, fiziką – 2, chemiją – 1 studentas. Kas ruoš mokinius kelerių metų perspektyvoje? Kaip keisime situaciją, kai jau dabar matematinės moksleivių žinios pasiekė dugną?“, – sakė V. Janulevičius.
LPK prezidentas išreiškė viltį, kad susitikimas taps atspirties tašku verslo ir aukštojo mokslo, o galiausiai ir viso švietimo bendruomenei drauge suremti pečius, kad pagaliau būtų ryžtingai imtasi spręsti užsisenėjusių problemų.
Sinergija tarp mokslo ir verslo, anot LPK prezidento, reikalinga ne tik kalbantis su sprendimų priėmėjais, tačiau ir kuriant pridėtinę vertę šalies ekonomikai – kuriant produktus ir kartu išeinant į užsienio rinkas.
„Populiariausia mokslo ir verslo bendradarbiavimo forma yra MTEP projektai. Tačiau siekiant padidinti bendradarbiavimo efektyvumą, vertėtų naudoti ir kitas formas, pavyzdžiui, įtraukti verslą į mokslo konkursinių projektinių finansavimo krypčių nustatymą, į mokslinių tyrimų organizacijas. Būtina sukurti paskatų sistemą aukštosioms mokykloms centralizuotai, kartu su Lietuvos verslu, dalyvauti Europos inovacijų ir mokslinių tyrimų erdvės organizacijose. Dalyvaudamos žinių ir inovacijų bendruomenėse, svarbiausios verslo, švietimo ir mokslinių tyrimų organizacijos būtų suburtos į tinklą, plėtojantį novatorišką mokymą ir mokymąsi“, – pažymėjo LPK prezidentas.
Valstybės auditas ne kartą nustatė, jog pagrindinės politiką vykdančios ministerijos – Švietimo ir mokslo bei Ekonomikos ir inovacijų – nepakankamai bendradarbiauja įgyvendindamos mokslo ir verslo sąveiką skatinančias priemones. Susitikime su aukštųjų mokyklų rektoriais LPK vadovybė išreiškė viltį, kad LPK galėtų būti jungtimi tarp universitetų ir verslo, siekiant apčiuopiamų, o ne formalių rezultatų – žinios būtų įprasmintos, padedant surasti konkrečias kryptis, įmones ir priartinant jas prie investicijų.
Susitikime dalyvavęs Lietuvos inovacijų centro direktorius dr. Mantas Vilys taip pat išreiškė lūkestį, kad rastųsi daugiau mokslo žiniomis grįstų inovacijų. Tam, pasak jo, itin svarbūs trys dėmenys.
„Pirmiausia svarbu nacionaliniu lygiu susitarti dėl tinkamo žmonių parengimo įsivardintoms temoms ir sritims. Antra – reikalinga nusimatyti, kokių žinių reikia ir ateityje reikės mūsų pramonei, viešajam sektoriui, kokios numatomos finansavimo galimybės ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Trečia dedamoji yra kapitalas ir čia taip pat būtinas verslo ir mokslo susitelkimas tam, kad būtų maksimaliai išnaudojami resursai – juk Lietuva yra įvairių mokslo klubų nare: CERN, kosmoso ir t.t.“, – sakė dr. M. Vilys.
Susitikime dalyvavo Kauno technologijos universiteto rektorius prof. dr. Eugenijus Valatka, Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorė mokslui prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė, Mykolo Riomerio Universiteto prof. dr. Inga Žalėnienė, Vilnius Tech universiteto rektorius prof.dr. Romualdas Kliukas, Vilniaus universiteto vicerektorė, mokslo prorektorė prof. dr. Edita Sužiedėlienė, Vytauto Didžiojo Universiteto mokslo prorektorė prof. dr. Julija Kiršienė.