Pirmojo metų ketvirčio BVP augimui didžiausią postūmį darė apdirbamoji gamyba ir statybų sektorius
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2019 m. pirmąjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas (BVP) to meto kainomis siekė 10,5 mlrd. Eur. Palyginti su 2018 m. ketvirtuoju ketvirčiu, realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 1,0 proc. Vertinant gamybos metodu (visų galutinių prekių ir paslaugų, pagamintų per metus, suma), 2019 m. pirmąjį ketvirtį BVP pokyčiui didžiausios įtakos turėjo apdirbamosios gamybos ir statybos įmonių sukurta pridėtinė vertė.
Turint omenyje lėtėjantį euro zonos augimą ir ne optimistines prognozes metų pradžioje, pirmąjį Lietuvos BVP įvertį galima interpretuoti kaip ženklą apie stiprėjantį šalies apdirbamosios pramonės konkurencingumą tarptautiniame kontekste. Per pirmąjį metų ketvirtį šios ūkio šakos produkcija per metus augo 7,7 proc. Taip pat svarbu pabrėžti sėkmingą atskirų sektorių integraciją į europines gamybos grandines. Pavyzdžiui, nepaisant sumažėjusios Vokietijos automobilių pramonės produkcijos, gamybos kiekiai Lietuvos inžineriniame sektoriuje augo 14 proc. greičiau nei praėjusiais metais. Dar daugiau, 2019 m. pradžioje apdirbamosios pramonės įmonių gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis siekė 77 proc., tai yra 1 proc. mažiau nei istoriškai didžiausias fiksuotas lygis Lietuvos pramonėje.
Džiugu matyti, jog sėkmingi apdirbamosios pramonės rezultatai taip pat atsispindėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos narių lūkesčių apklausoje – nepaisant pirmaisiais metų mėnesiais akcentuojamų rizikų užsienio rinkose, lūkesčių indeksas buvo pozityvus ir siekė 70 procentinių punktų. Tyrime reikšmingai išsiskyrė gamintojų lūkesčiai vidinei paklausai: didėjančio vidaus vartojimo labiausiai tikėjosi maisto ir gėrimų bei tekstilės ir drabužių pramonė.
Dabar, turint prieš akis pirmuosius statistinius skaičius, matyti, jog vidaus paklausa pramonės įmonių nenuvylė: 2019 m. pirmojo ketvirčio mažmeninės prekybos apyvarta išaugo 6 proc.. Tai ketvirtas geriausias Lietuvos mažmeninės prekybos apyvartos rezultatas po pasaulinės finansų krizės. Kartu su didėjančiais atlyginimais vartotojų optimizmas taip pat yra svarbus vidaus paklausos variklis – šalies vartotojų nuotaikos yra aukščiausio lygio nuo krizės pabaigos, optimizmas pasiekė 2008 m. pradžioje buvusį lygį.
Palyginimui su tarptautiniu kontekstu, svarbu paminėti, jog augome greičiau nei kaimyninė Latvija ir visas žemynas. Latvijos statistikos departamentas skelbia, jog šalies ekonomika per pirmąjį ketvirtį susitraukė 0,3 proc. Tuo tarpu „Eurostat“ duomenys rodo, jog euro zonos valstybės per pirmąjį 2019 m. ketvirtį vidutiniškai augo 0,4 proc.; Europos Sąjungos narės – 0,5 proc.
