Papildomi reikalavimai terminuotoms darbo sutartims atbaidys užsienio investuotojus
Vakar Seime pradėta svarstyti antra naujojo socialinio modelio dalis – nuo 2017 metų numatoma pradėti įgyvendinti „Sodros“ reforma, kuri kiek pakito, palyginti su socialinio modelio kūrėjų sukurta jos versija. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vertinimu, dalis nuostatų, susijusių su terminuotomis darbo sutartimis, yra perteklinės, o įteisinta galimybė draudėjo nesumokėtas „Sodros“ įmokas ir delspinigius išieškoti iš trečiųjų asmenų gali įnešti neužtikrintumo juridinių asmenų finansiniuose santykiuose.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekte numatoma terminuotoms darbo sutartims taikyti dvigubą nedarbo draudimo įmokos tarifą. LPK nuomone, toks reguliavimas yra perteklinis, kadangi atleidimo atveju tai, jog asmuo dirba pagal terminuotą darbo sutartį, automatiškai nereiškia, jog jam susirasti kitą darbą bus sunkiau nei dirbančiam pagal neterminuotą darbo sutartį.
Kaip pažymi LPK ekspertai, asmens įsidarbinimo galimybės priklauso nuo jo darbo patirties, kvalifikacijos, kompetencijos, įgūdžių, išsilavinimo ir kt., o ne nuo darbo sutarties formos. Ydingas reguliavimas, kuomet terminuota sutartis automatiškai yra siejama su nekvalifikuotu darbu. Terminuotos darbo sutartys gali būti patrauklios kvalifikuotiems specialistams, pavyzdžiui, programuotojams, kūrybininkams ir pan., kurių paklausa darbo rinkoje yra didelė ir papildoma apsauga nėra pagrįsta.
Socialiniu modeliu siekiant didinti darbo santykių lankstumą ir patrauklumą užsienio investuotojams, šios nuostatos sukuria priešingą rezultatą, t.y. mažina tokių sutarčių patrauklumą.
Atkreiptinas dėmesys ir į kitas įstatymo projekto nuostatas, pavyzdžiui, galimybę draudėjo nesumokėtas „Sodros“ įmokas ir delspinigius išieškoti iš trečiųjų asmenų, t.y. draudėjo skolininkų, praleidusių skolos grąžinimo draudėjui terminą, sąskaitos, ar nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitus asmenis – ir iš tokių asmenų sąskaitų. Pritarus tokiai nuostatai, „Sodra“ turėtų teisę areštuoti ir nurašyti draudėjo skolas beveik iš bet kurių asmenų, su kuriais draudėjas turi piniginių santykių. Tokia sistema įneštų daug neužtikrintumo juridinių asmenų finansiniuose santykiuose.
Pažymėtina ir tai, kad naujausiame variante buvo atsisakyta pasiūlymo įvesti „Sodros“ įmokų lubas, nepritarta ir vadinamosios darbdavių įmokos „Sodrai“ mažinimui.
Tenka tik apgailestauti, kad Darbo kodekso projekto ir „Sodros“ reformą reglamentuojančių įstatymų priėmimui Seime akivaizdžiai įtaką daro artėjantys rinkimai, taip pat pamirštamas pagrindinis pradėtų reformų tikslas – užtikrinti lankstesnius darbo santykius, didinti ekonomikos konkurencingumą ir šalies patrauklumą užsienio investuotojams.
