Naujam valstybės efektyvumo klausimus spręsiančiam formatui – verslo organizacijų palaikymas ir pasiūlymai
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kartu su asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir Lietuvos verslo konfederacija sveikina iniciatyvą pagerinti verslo aplinką Lietuvoje ir sumažinti administracinę naštą verslui. Vertiname sprendimą steigti tam dvišalį formatą su verslu.
Remiantis ankstesnėmis diskusijomis dėl bendro Vyriausybės ir verslo formato biurokratizmo ir valstybės efektyvumo klausimams spręsti, kreipimesi Vyriausybei verslo organizacijos išdėstė keletą svarbių pastabų ir pasiūlymų dėl naujai kuriamos Komisijos valstybės efektyvumo klausimams spręsti.
Kaip pažymi LPK generalinė direktorė Raminta Radavičienė, yra du svarbūs kriterijai, kurie garantuotų šios iniciatyvos ir Komisijos darbo sėkmę. Pirma – tai vienareikšmis tikslas orientuotis į rezultatą, antra – sutarimas dėl matavimo įrankio, kuris padėtų įvertinti pažangą. Svarbiausia, kad būtų numatyti aiškūs atsakomybės mechanizmai, užtikrinama patirties ir kompetencijų įvairovė, nes akivaizdu, kad reguliacinės naštos problemų yra labai įvairiose srityse.
„Kol kas nutarimas, palyginti su kitų institucinių darbo grupių formomis, yra ganėtinai formalus. Didelė ir nelanksti vyriausybinė komisija gali nulemti, kad problemas spręsti bus palikta savarankiškai ministerijoms. Tai logiška tuo atveju, jei svarstomas klausimas aiškiai patenka į kažkurios konkrečios ministerijos atsakomybės sritį.
Tačiau šiuo atveju mūsų problema, kurią siekiame spręsti, ir yra ta, kad reguliacinės naštos problemų yra įvairiose srityse ir neretai jos persidengia su bent kelių institucijų kuravimo sritimis (tiek ministerijų, tiek valstybės įmonių etc.). Tokiais atvejais itin aktualus tampa lyderystės ir atsakomybės prisiėmimo klausimas. Todėl svarbu, kad Komisija turėtų galių ir nagrinėti, ir spręsti tokius komplikuotus atvejus, o konkrečių sprendimų paieška prireikus būtų itin aiškiai paskirstyta atsakingoms institucijoms. Ir tų institucijų veikla, arba priešingai, neveikimas būtų aiškūs ir matomi tiek Komisijai, tiek ir visuomenei.
Būtent tokias atsakomybes prisiėmusi Komisija padėtų išvengti sprendimų mėtymo kaip karštos bulvės nuo vienos institucijos pas kitą, po to beviltiškai ieškant, kas kaltas, kad stringa valstybei svarbūs projektai“, – sako LPK generalinė direktorė.
Verslo organizacijos savo kreipimesi Ministrui Pirmininkui išsakė prašymą dvišalio formato sudėtyje išlaikyti verslo ir Vyriausybės atstovų paritetą, aiškiai apibrėžti Komisijos veiklos nuostatus, pavyzdžiui, numatyti pirmininkavimo rotaciją, Komisijos veiklos organizavimo tvarką ir pan. Taip pat pateiktas siūlymas dėl Komisijos veiklos rezultatų matavimo ir viešinimo.
„Pavyzdžiui, galėtų būti sukurtas skaitmeninis ir viešai prieinamas įrankis, pateikiantis susistemintą ir aiškią stebėsenos informaciją, kiek gauta įvairių pasiūlymų administracinei naštai mažinti, kuriose srityse jų daugiausia, kiek pasiūlymų išnagrinėta teigiamai, kiek yra procese, kiek atmesta ir pan. Toks „rezultatų barometras“ aiškiai informuotų visas suinteresuotas šalis apie pasiektą pažangą. Tai padėtų išvengti interpretacijų ir užtikrintų skaidrumą. Be to, viešumas skatintų ir mobilizuotų suinteresuotas šalis“, – pažymi R. Radavičienė.
Taigi dabar svarbu ne tik palaikyti entuziazmą ir dėmesį šiai temai, bet taip pat kuo greičiau pradėti realų darbą – susitelkti į sprendimus, kurie iš akligatvio išvestų daugybę strigusių projektų.
