Europos verslo lyderiai rinksis Vilniuje: LPK susitikime su Premjeru pakvietė Vyriausybę kartu formuoti Europos konkurencingumo darbotvarkę
Ketvirtadienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) valdyba susitiko su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi. Susitikime LPK pristatė svarbiausius verslo lūkesčius naujajai Vyriausybei ir aptarė pasirengimą šį rudenį Vilniuje vyksiančiai „BusinessEurope“ Prezidentų tarybai (Council of Presidents).
Į Vilnių rudenį atvyksiantys Europos verslo ir pramonės konfederacijų vadovai tarsis dėl bendrų Europos verslo prioritetų ir konkurencingumui būtinų sprendimų. „BusinessEurope“ vienija 42 nacionalines verslo federacijas iš 36 Europos valstybių. Prezidentų taryba vyks Lietuvai baigiant pasirengimą pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai, todėl Lietuva turi galimybę ne tik pristatyti savo prioritetus, bet kartu su Europos verslo lyderiais ir Vyriausybe prisidėti prie būsimos Europos konkurencingumo darbotvarkės formavimo.
„Europos konkurencingumo problemos seniai įvardytos. Šiandien problema – pernelyg lėtas sprendimų įgyvendinimas. Lapkritį, likus vos kelioms savaitėms iki Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai pradžios, Vilniuje susirinks Europos verslo lyderiai. Todėl jau dabar kartu su Premjeru ir Vyriausybe turime sutarti, kokią konkurencingumo darbotvarkę Lietuva kels šiame susitikime. Mūsų tikslas – kad kapitalo prieinamumas, energetikos kaštų ir administracinės naštos mažinimas taptų ne dar vienos diskusijos temomis, o konkrečių Europos sprendimų dalimi“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
LPK lūkesčiai naujajai Vyriausybei
Susitikime LPK taip pat priminė Ministrui Pirmininkui apie šių metų pavasarį bendrame LPK ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdyje iškeltą ambiciją – iki 2035 m. pasiekti Suomijos BVP vienam gyventojui lygį pagal perkamąją galią. LPK pakvietė naująją Vyriausybę tęsti pradėtą dialogą ir šią ambiciją laikyti bendru šalies ekonominės politikos atskaitos tašku, svarbiausius sprendimus vertinant pagal tai, ar jie didina Lietuvos produktyvumą, investicijas ir konkurencingumą.
Susitikime LPK valdyba pabrėžė, kad Lietuvos konkurencingumas turi tapti horizontaliu visos Vyriausybės prioritetu. Tam būtini ne pavieniai sprendimai, o nuosekli ilgalaikė ekonomikos politika, aiškūs tikslai, terminai ir atsakomybės.
LPK atkreipė dėmesį, kad stiprus vidaus vartojimas, aktyvi prekyba ir augančios biudžeto pajamos dar neatsako į svarbiausią klausimą – kas kuria ilgalaikį Lietuvos ekonomikos augimą. Tvarų augimą lemia investicijos, eksportas, produktyvumas ir kapitalo prieinamumas.
„Vartojimas gali palaikyti ekonomiką, bet jos nesukuria. Ilgalaikį augimą visada lemia investicijos, eksportas ir produktyvumas. Valstybės užduotis – ne tik perskirstyti sukurtą vertę, bet pirmiausia sudaryti sąlygas jai atsirasti“, – teigia V. Janulevičius.
Tarp svarbiausių LPK lūkesčių naujajai Vyriausybei:
- investicijų skatinimas, reinvestuojamojo pelno modelio įgyvendinimas, kapitalo prieinamumo gerinimas ir finansinių instrumentų stiprinimas;
- stabili ir prognozuojama mokestinė bei reguliacinė aplinka, administracinės naštos mažinimas ir spartesnės leidimų bei derinimų procedūros;
- investicijų į robotizaciją, skaitmeninimą, dirbtinį intelektą, mokslinius tyrimus ir pramonės technologinį atsinaujinimą skatinimas;
- ekonomikos poreikiais grindžiama migracijos politika, talentų pritraukimas ir darbuotojų perkvalifikavimas;
- Lietuvos gynybos pramonės stiprinimas ir didesnis šalies įmonių įtraukimas į NATO bei ES tiekimo grandines;
- regionų konkurencingumo, pramonės teritorijų, transporto ir energetikos infrastruktūros plėtra;
- aiškus ekonominės pažangos vertinimas, grindžiamas konkrečiais rodikliais ir kasmetine rezultatų peržiūra.
LPK pabrėžia, kad dalis Lietuvos konkurencingumui svarbių sprendimų priklauso nuo visos Europos. Tarp darbų, kurių Europa nebegali atidėlioti, – veikianti kapitalo rinkų sąjunga, mažesni energetikos kaštai, spartesnis sprendimų priėmimas ir realus administracinės naštos mažinimas.
Artėjantis Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai taip pat suteikia galimybę į Europos darbotvarkę iškelti rytinio flango pramonės finansavimo klausimą. Geopolitinės rizikos poveikį patiriančios šio regiono įmonės už kapitalą moka daugiau, todėl, LPK vertinimu, Europos finansavimo priemonės turėtų padėti užtikrinti, kad strategiškai svarbios investicijos būtų nukreipiamos ten, kur jų labiausiai reikia Europos saugumui.
(Pagr. nuotr. LR Vyriausybės kanceliarija)
Apie tikslą. Siekis iki 2035 metų pavyti Suomiją pagal BVP vienam gyventojui yra LPK ilgalaikės ekonomikos augimo krypties ašis. Ja siekiama sutelkti verslo, valdžios ir visuomenės pastangas ties vienu aiškiu matu – nuosekliu artėjimu prie Šiaurės Europos gerovės lygio, kurį lemia produktyvumas, inovacijos ir aukštos pridėtinės vertės eksportas.
