Lietuva gali pasiekti Suomijos ekonomikos lygį jau 2035 metais – verslo bendruomenė ragina susitelkti šiam bendram tikslui
Trečiadienį posėdyje su Vyriausybe Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) iškėlė ambiciją – iki 2035 metų Lietuvoje pasiekti ir pralenkti Suomiją pagal BVP vienam gyventojui. Tai reikštų turtingesnę Lietuvą: didesnius atlyginimus, daugiau galimybių ir aukštesnę gyvenimo kokybę jau per artimiausią dešimtmetį.
Šiuo metu Lietuvos BVP vienam gyventojui eurais yra apie 41 proc. mažesnis nei Suomijos, tačiau vertinant pagal perkamosios galios standartą atotrūkis siekia tik apie 18 proc. Pasak LPK, tai rodo, kad šis tikslas yra realiai pasiekiamas, jei Lietuva išlaikys spartesnį ekonomikos augimo tempą ir veiks kryptingai.
„Tai nėra utopija. Lietuva jau ilgą laiką auga greičiau nei daugelis išsivysčiusių Europos ekonomikų. Jei išlaikysime šį tempą ir nelėtinsime, Suomijos ekonomikos lygis Lietuvoje gali tapti realiu tikslu dar iki 2035 metų“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos ekonomika augo vidutiniškai apie 4,3 proc. per metus, kai Suomijos – apie 1,9 proc. Tai rodo, kad Lietuva jau turi augimo tempą, leidžiantį sparčiai mažinti atotrūkį nuo turtingesnių Europos valstybių. Todėl šiandien svarbiausias uždavinys – nelėtinti tempo.
LPK pabrėžia, kad šis tikslas nėra vien verslo ambicija – tai visos Lietuvos interesas. Spartesnis ekonomikos augimas reiškia didesnius atlyginimus žmonėms, daugiau galimybių ir aukštesnę gyvenimo kokybę, valstybei – didesnes biudžeto galimybes investuoti į švietimą, sveikatą ir saugumą, o verslui – daugiau investicijų ir stabilesnę rinką.
„Turtingos ir augančios Lietuvos reikia mums visiems. Turtingesnė ekonomika reiškia turtingesnius žmones ir stipresnę valstybę“, – teigia V. Janulevičius.
Pasak jo, šį tikslą Lietuva gali pasiekti tik veikdama išvien – žmonės, verslas ir valstybė turi siekti bendro rezultato.
„Mes, verslas, kasdien konkuruojame globaliose rinkose ir matome, kur slypi augimo galimybės. Tačiau be nuoseklių valstybės sprendimų ir visuomenės susitelkimo proveržio nebus. Kiekvienas sprendimas šiandien turi būti vertinamas paprastai – ar jis stiprina Lietuvos konkurencingumą“, – sako LPK prezidentas.
Bendrame Vyriausybės ir LPK posėdyje akcentuota, kad būtent konkurencingumas yra pagrindinė sąlyga šiam tikslui pasiekti. Tarp svarbiausių krypčių įvardyta gynybos pramonės plėtra, didesnis kapitalo prieinamumas, regionų ekonomikos stiprinimas, talentų pritraukimas ir konkurencingos energijos kainos. Šie veiksniai, pasak LPK, lems, ar Lietuva išlaikys spartesnį augimo tempą.
LPK taip pat pabrėžia, kad prie šios ambicijos jau telkiasi platus verslo organizacijų ratas – Lietuvos verslo taryba, vienijanti pagrindines šalies verslo organizacijas, išreiškė palaikymą šiam tikslui.
„Tai nėra vienos organizacijos iniciatyva. Tai kryptis, kurią palaiko didelė verslo bendruomenė. Kuo daugiau susitelkimo – tuo greičiau pasieksime rezultatą“, – sako V. Janulevičius.
LPK kviečia prie šios ambicijos prisidėti ir ekspertus, akademinę bendruomenę bei visuomenę – palaikyti konkrečias idėjas, kurios galėtų spartinti investicijas, didinti produktyvumą ir stiprinti inovacijas.
„Šis politinis sezonas gali tapti lūžio tašku Lietuvos ekonomikai. Atėjo laikas susitelkti ir paversti šią ambiciją realiais sprendimais“, – pabrėžia LPK prezidentas.
