MMA didinimas: LPK nuomonė
Ar padidinus minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1000 litų, darbdavys privalo padidinti mėnesinį tarifinį atlyginimą, jeigu jis mažesnis nei MMA? Ar MMA gali sudaryti mažesnis bazinis darbo užmokestis ir įvairūs koeficientai bei priedai? Ar su MMA susietas atlyginimas taip pat privalo didėti? Apie tai sausio 29 d. buvo diskutuojama Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir valdžios institucijų atstovų susitikime.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Eglė Radišauskienė pabrėžė, kad darbo sutartyje įmonės negali skaidyti MMA į sudėtines dalis. Įmonės darbo sutartyse privalo nurodyti aiškų atlyginimo ar fiksuotos jo dalies dydį, ne mažesnį kaip 1000 litų. Net jei įmonė darbo sutartyje garantuoja su priedais mokėti darbuotojui ne mažiau kaip 1000 litų, ji negali MMA dydžio skaidyti į kokias nors sudėtines dalis. MMA darbo sutartyje turi būti numatyta fiksuotu, konkrečiu dydžiu, nenustatant jos skaičiavimo taisyklių. Darbo užmokesčio priedai gali būti sumuojami tik prie 1000 litų ar didesnės algos.
Darbuotojui turi būti garantuojama fiksuota atlyginimo dalis ne mažesnė nei MMA (1000 Lt). Jeigu ji bus mažesnė negu MMA, o kitą dalį sudarys įvairūs priedai, ginčo atveju darbuotojas gali įrodyti, kad jam nebuvo garantuotas minimalus atlyginimas. Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Vilius Mačiulaitis teigė, kad jeigu MMA bus diferencijuota darbo sutartyje, tai sudaro prielaidas sakyti, kad buvo mokama ne tokio dydžio MMA, kokia yra nustatyta, o likusi dalis yra priemoka. Darbuotojas, nusprendęs įrodyti, kad gavo mažesnį atlygį už darbą, turėtų daug šansų to pasiekti net ir tokiu atveju, jei praktiškai gavo didesnį atlyginimą.
Taigi įmonės, kuriose mėnesio darbo užmokestis susideda iš bazinio atlygio, priemokų už kvalifikaciją, darbo kokybę, priemokų už bendrovių veiklos rezultatus turės keisti veikiančias darbo užmokesčio sistemas, nes minimalios mėnesinės algos kaitalioti (skaidyti) negalima ir darbo sutartyje privalo būti įrašyta, kad ji turi būti bent 1 tūkst. litų
Jei MMA dydis nuolat kis, darbo sutartyje galima pateikti nuorodą į Vyriausybės nutarimą dėl MMA dydžio, kad nereikėtų nuolat keisti darbo sutarčių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai darbo sutartyje numatyta, kad darbuotojo atlyginimas yra, pavyzdžiui, 3 MMA, padidėjus minimaliai algai jis taip pat turi didėti.
Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog siekis sutrumpinti darbo sutartyje nustatytą darbo laiką, nors realiai darbuotojas dirba daugiau, yra neteisėtas. Šiais metais Valstybinė darbo inspekcija ypač didelį dėmesį skirs darbo ir poilsio laiko kontrolei ir reaguos į visus tiek viešus, tiek anoniminius pranešimus dėl nepagrįstai trumpinamo ar nedeklaruojamo darbo laiko. Pasak V. Mačiulaičio, įmonių vadovams, siekiantiems šitaip išvengti socialinių partnerių, t.y. darbuotojų, darbdavių ir valstybės, sutarimu nustatyto minimalios mėnesinės algos didinimo, bus taikomos administracinės poveikio priemonės.
LPK griežtai pasisako prieš dirbtinį darbo laiko trumpinimą, siekiant mokėti darbuotojui mažiau, negu numato įstatymai.