LPK sveikina sprendimus dėl ugdymo kokybės gerinimo
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sveikina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos priimtus sprendimus ypač svarbiais valstybės ateities klausimais – dėl ugdymo kokybės, mokinių pasiekimų gerinimo ir atskirties mažinimo. Verslo bendruomenė palaiko sprendimus, reglamentuojančius mokyklų, teikiančių formalųjį ugdymą, tinklo pertvarką.
„Verslo bendruomenė nuolat pabrėžia švietimo sistemos orientavimo į pasaulyje vykstančius pokyčius bei lyderystės mokyklose stiprinimo svarbą. Ypatingai svarbu skatinti mokymo įstaigas plėtoti nuolatinį ryšį su technologijų kūrėjais, sukuriant abipusiai ekonomiškai naudingos veiklos modelį, stiprinti STEM ir skaitmeninių įgūdžių ugdymą visuose lygmenyse, suvokimą apie „žaliąsias“ technologijas ir inovacijas, o taip pat stiprinti mokytojų skaitmenines kompetencijas“, – pabrėžia LPK viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas.
Pasak G.Kvietkausko, būtina užtikrinti efektyviai veikiančios profesinio orientavimo – karjeros planavimo sistemos – sukūrimą ir įtvirtinimą, įtraukiant į šį procesą vaikus, tėvus ir verslo atstovus, skiriant ypatingą dėmesį fizinių ir technologinių mokslų populiarinimui. LPK nuolat pabrėžė STEAM sričių specialistų trūkumą ir šių sričių populiarinimo tarp moksleivių svarbą. LPK ne pirmi metai ragina gerinti ugdymo kokybę, stiprinti mokytojų rengimą ir optimizuoti mokslo įstaigų tinklą, nes nuo kokybiško švietimo ir šiuolaikiškos mokymo sistemos priklauso specialistų rengimo kokybė ir visos valstybės ateitis. Pramonininkai pasisako už vienodų sąlygų gauti kokybišką išsilavinimą tiek miestuose, tiek kaimuose sudarymą. Todėl būtina toliau stiprinti mokyklas, atsisakant jungtinių klasių ir mažakomplekčių mokyklų finansavimo, išskirtinį dėmesį skiriant ugdymo turiniui bei mokytojų rengimui.
Dabartinė situacija, apžvelgta Valstybinio audito 2020 metų ataskaitoje „Ar pokyčiai švietime lemia geresnius mokinių pasiekimus?“, neramina. Tarptautiniai mokinių pasiekimų tyrimai ir nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai rodo, kad dešimtmečiais nemažėja skirtingos socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos, miesto ir kaimo mokyklas lankančių mokinių pasiekimų atotrūkis. 2021 m. net 19 proc. visų jungtinių klasių buvo sujungta po 3 ar daugiau klases, 6,6 karto skyrėsi vieno mokinio išlaikymas 50-yje informaciją pateikusių vertintų mokyklų 2019 m. Tik 35 proc. mokytojų bendrojo ugdymo mokyklose dirbo visu ar didesniu darbo krūviu. Faktas, kad Lietuvoje mokinių, gyvenančių mieste ir kaime, pasiekimų atotrūkis yra lygus 2–3 mokymosi metams, kelia didelį nerimą.
