Lietuvos pramonininkų konfederacijos narių susitikimas su užsienio reikalų ministru K. Budriu
Balandžio 8 d. įvyko Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) narių susitikimas su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu ir viceministru Juliumi Pranevičiumi. Susitikime aptarti Vyriausybės užsienio politikos ir ekonominės diplomatijos prioritetai, geopolitinių įvykių poveikis Lietuvos pramonei bei verslui. Ministras papasakojo apie susitikimo išvakarėse Liuksemburge įvykusį ES Užsienio reikalų tarybos posėdį, kuriame dominavo su ES ir JAV prekybos santykiais susiję klausimai.
LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius pristatė konfederacijos veiklą, pažymėjo spartų (45 proc. per 5 metus) šalies pramonės augimą. LPK vadovas nurodė ir šalies pramonės bei investicijų plėtrą stabdančias kliūtis: aukštą pinigų skolinimosi kainą, viršijančią pramonės įmonių pelno maržą; planuojamą įmonių pelno ir gyventojų pajamų mokesčių tarifų didinimą. Greta to, sudėtinga mūsų šalies dabartinė geopolitinė padėtis, taip pat JAV pradėti muitų tarifų didinimai bei su tuo susijęs didelis verslo, investicijų ir tarptautinės prekybos sąlygų neapibrėžtumas apsunkina Lietuvos verslo ir eksporto plėtrą.
V. Janulevičius akcentavo, kad „didesnį nei naujų JAV muitų tarifų tiesioginį neigiamą poveikį Lietuvos verslui turės jų antrinis efektas, kuomet, prisiveriant JAV rinkai, į Europą tikėtinai pradės plūsti dar didesni pigesnių, dažnai valstybių subsidijuojamų bei dempinguojamų prekių srautai iš Kinijos ir kitų Azijos šalių. Sniego gniūžtės principu, tai sukels ekonomikos ir vartojimo recesiją kai kuriose Europos šalyse, kurios yra svarbios Lietuvos eksportui. Todėl Lietuvos valstybės institucijos, taip pat ir Užsieno reikalų ministerija, pasitelkdama savo sferos instrumentus, ekonominę diplomatiją, turi ieškoti būdų, kaip padėti išlaikyti investicijas Lietuvoje ir skatinti tolesnę eksporto plėtrą”.
Sutikdamas su teiginiu apie didelį dabartinį neapibrėžtumą tarptautinėje prekyboje ir versle, ministras pabrėžė, kad „Jungtinės Amerikos Valstijos išlieka strategine Lietuvos prekybos partnere ir viena svarbiausių mūsų eksporto krypčių. Bendraudami su JAV, įvairiais formatais, nuosekliai pabrėžiame pozityvios ir abipusiu pasitikėjimu grindžiamos darbotvarkės svarbą. O dėl muitų tarifų kylančias įtampas kviečiame spręsti derybų keliu – tik taip galima užtikrinti tvarią partnerystę ir abipusę ekonominę naudą.“
Ministras įvardino veiksmų kryptis, kurių ES numato imtis siekiant padėti ES šalių verslui bei skatinti ekonomikos plėtrą, tai: naujų rinkų paieška ir pozicijų jose stiprinimas; naujų laisvosios prekybos sutarčių sudarymas su trečiosiomis šalimis; sparti gynybos pramonės plėtra; kliūčių šalinimas ES vidaus rinkoje; labiau subalansuota prekyba su Kinija ES užtikrinant abipusiškumą, sukuriant vienodas sąlygas ir šalinant prekybos santykių asimetriją.
Pasak ministro, siekiant diversifikuoti Lietuvos eksporto rinkas ir užtikrinti optimalų ekonominį atstovavimą užsienyje, būtinas subalansuotas dėmesys tiek naujų rinkų paieškai, tiek įdirbio gilinimui esamose, numatant ir atitinkamas finansines priemones.
Diskutuojant apie Lietuvos ir Kinijos ekonominių bei prekybinių santykių perspektyvas, ministras pažymėjo, kad Lietuva sieks tolesnio Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių laikymosi užtikrinimo, pagal poreikį ir antidempingo bei antisubsidinių priemonių taikymo.
Kalbant apie reikiamų verslo plėtrai Lietuvoje, ypač įgyvendinant didesnius projektus, talentų pritraukimą iš užsienio, ministras pažymėjo institucijų, verslo ir visuomenės susitarimo šiuo klausimu poreikį, ministerija žadėjo sieksianti palengvinti suinteresuotųjų pusių dialogą.
Kalbant apie investicijų į Lietuvos gynybos pramonę skatinimą, LPK atstovai išsakė pageidavimą dėl didesnio mūsų šalies diplomatinių atstovybių euroatlantinės erdvės ir jai artimose užsienio šalyse įsitraukimo, identifikuojant potencialius pramoninio bendradarbiavimo partnerius ir produkcijos užsakovus gynybos pramonės sferoje, bei pagalbos užmezgant su jais ryšius. Taip pat siūlyta užtikrinti nuolatinį suinteresuotųjų ministerijų ir pramonės atstovų dialogą, jo centralizuotą koordinavimą siekiant sklandaus visos vertės grandinės kūrimo šioje sferoje nuo reikiamų mūsų šalies poreikiams produktų identifikavimo, palankių sąlygų jų gamybai sudarymo, gamybos licencijavimo, produktų sertifikavimo bei užsakymų, iki jų eksporto skatinimo.
Susitikime taip pat kalbėta apie ekonominių ryšių, verslo kontaktų ir ekonominio atstovavimo užsienyje tinklo stiprinimą bei plėtrą, naujų rinkų paiešką, didesnį Lietuvos garbės konsulų ir diasporos įtraukimą, aktualius ES vidaus rinkos klausimus.
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, konstruktyvus dialogas ir konsultacijos su šalies verslo atstovais atlieka svarbų vaidmenį apsisprendžiant dėl prioritetinių Lietuvos užsienio rinkų bei aktualių prekybos krypčių. Ministras padėkojo LPK nariams už dalyvavimą Ekonominės diplomatijos taryboje bei kituose formatuose, kurie reikšmingai prisideda prie Lietuvos prekybos ir verslo ryšių skatinimo.
