Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas pakilo, tačiau išlieka vienas žemiausių šiemet 

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas lapkričio mėn. pakilo 0,9 punkto nuo 45,2 spalio mėn. iki 46,1 lapkričio mėn.

„Nors rodiklis šiek tiek pagerėjo, jis išlieka antras žemiausias šiais metais, rodydamas, kad pramonės įmonių nuotaikos tebėra itin atsargios ir neatsigauna iki ankstesnio laikotarpio lygio. Liekame gilioje neapibrėžtumo zonoje, o Europos rinkų silpnėjimas, struktūriniai pokyčiai tiekimo grandinėse ir didėjantis importas iš Azijos daro tiesioginį spaudimą mūsų konkurencingumui. Europa žengia į naują industrializacijos etapą, tačiau Lietuva šį etapą pasitinka su didesne sąnaudų ir sistemine našta nei mūsų konkurentai“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Tuo pačiu laikotarpiu euro zonos pramonės PMI (angl. Purchacing Managers‘s Index) mažėjo ir buvo fiksuotas žemiausias per pastaruosius penkis mėnesius, o lūkesčiai dėl paklausos atsigavimo regione toliau silpsta. Įmonės euro zonoje ir toliau mažina darbuotojų skaičių, nors per pastaruosius trejus metus bendras pramonės įdarbinimas regione buvo paaugęs.

Europos pramonė – spaudžiama paklausos nuosmukio ir globalių tiekimo grandinių pokyčių

Lietuviškos pramonės perspektyvos glaudžiai susijusios su situacija pagrindinėse eksporto rinkose, pirmiausia – vienoje didžiausių ES ekonomikoje – Vokietijoje. Vokietijos pramonės PMI – lapkritį smuko nuo 49,6 iki 48,2, ir tai didžiausias kritimas nuo šių metų vasario. Nuosmukį lėmė sparčiai mažėjantys nauji užsakymai, mažėjanti vidaus paklausa ir ketvirtą mėnesį iš eilės krentantys eksporto pardavimai.

Vokietijos pramonės paklausos nuosmukis fiksuotas beveik visuose pagrindiniuose regionuose – Azijoje, Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Tai lemia ir prastesnius darbo rinkos lūkesčius: įmonės toliau planuoja darbuotojų mažinimą. Nuo 2023 m. II ketvirčio Vokietijos pramonės įdarbinimas nuolat mažėja ir šių metų III ketvirtį pasiekė žemiausią lygį nuo 2020 m. pradžios.

Ši tendencija gilėja ir dėl struktūrinių pokyčių globaliose tiekimo grandinėse – pavyzdžiui, „Volkswagen“ sprendimas automobilius Kinijos rinkai gaminti tik Kinijoje gali reikšti ilgalaikį gamybos ir darbo vietų perkėlimą iš ES į regioninius centrus.

Lietuvos pramonės gamybos prognozės – šiek tiek geresnės, bet vis dar silpnos

Lapkričio mėnesį gamybos prognozės šalyje šiek tiek pagerėjo, tačiau išliko vienos prasčiausių nuo 2023 m. vidurio.

• 50% įmonių prognozuoja, kad gamyba nesikeis
• 25% – tikisi augimo
• 20% – tikisi mažėjimo

Labiausiai pesimistiški sektoriai:

• guminiai ir plastikiniai gaminiai – 2 iš 3 įmonių tikisi gamybos mažėjimo
• kiti nemetalo mineraliniai produktai – beveik kas antra įmonė tikisi mažėjimo

Optimistiškiausi:

• kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai – 50% tikisi augimo
• tekstilės gaminiai – 40% tikisi augimo

Paklausos vertinimas: du trečdaliai įmonių paklausą laiko pakankama, bet eksporto rinkose nuotaikos blogėja

Nuo metų pradžios bendra paklausos situacija reikšmingai nesikeičia:

• 66% įmonių paklausą laiko pakankama
• 34% – per maža
• nė vienas sektorius nefiksuoja per didelės paklausos

Silpniausia paklausa:

• guminiai ir plastikiniai gaminiai – 64% įmonių mano, kad paklausa per maža
• kiti nemetalo mineraliniai produktai – 61%
• medienos pramonė – 54%

Eksporto rinkų vertinimai prastėja:

• metų pradžioje tik 11% įmonių tikėjosi eksporto paklausos mažėjimo
• lapkritį – jau 21%

Daugiausiai nerimo:

• gumos ir plastiko gaminiai – 44% baiminasi paklausos mažėjimo
• nemetalo mineraliniai produktai –37 %
• tekstilė – 39%.

Atsargos, pajėgumų panaudojimas ir darbo rinka

• 85% pramonės įmonių mano, kad atsargos pakankamos.
• Dideles atsargas fiksuoja gumos ir plastiko (20 %) bei nemetalo mineralinių produktų (25%) įmonės.
• Mažas atsargas fiksuoja dvi iš penkių medienos sektoriaus įmonių.

Pajėgumų panaudojimas lapkritį siekė 72,2% – mažiau nei ilgametis 75% vidurkis.

Darbuotojų skaičiaus lūkesčiai šiek tiek pagerėjo:

• 75% įmonių neketina mažinti darbuotojų
• mažinti planuoja 11%

Didėjusios įdarbinimo ambicijos:

• 30% – chemikalai ir chemijos produktai
• 25% – tekstilė
• 24% – baldų gamyba.

Lūkesčiai pagal sektorius: tik vienas sektorius viršijo 50 punktų ribą

Vienintelis sektorius, kurio lūkesčiai viršijo neutralumo ribą:

• kompiuteriniai, elektroniniai ir optiniai gaminiai – 54,7

Lūkesčiai krito keturiuose sektoriuose:

• medienos ir kamštienos gaminiai – nuo 49,8 iki 43,2
• baldų gamyba – nuo 49,9 iki 47,2
• guminiai ir plastikiniai gaminiai – nuo 33,5 iki 31,6
• metalo gaminiai – nuo 47,5 iki 46,4

Didžiausias teigiamas pokytis:

• chemikalai ir chemijos produktai – augimas net 14,2 punkto, nuo 34,1 iki 48,3.