Lietuvos pramonės lūkesčiai po keturis mėnesius trukusio mažėjimo stabilizavosi, tačiau sektorių perspektyvos ryškiai išsiskiria
Po šių metų pradžioje fiksuoto optimizmo augimo Lietuvos pramonės įmonių lūkesčiai per pastaruosius keturis mėnesius nuosekliai silpnėjo, tačiau liepos duomenys rodo pirmuosius stabilizacijos ženklus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) apskaičiuojamas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI) liepą siekė 47,65 punkto ir, palyginti su birželiu, praktiškai nepasikeitė (+0,13 punkto). Nors bendras rodiklis vis dar išlieka žemiau neutralios 50 punktų ribos, jis leidžia teigti, kad keturis mėnesius trukęs nuotaikų blogėjimas bent kol kas sustojo.
Šių metų kovą PLI buvo pakilęs iki 51,15 punkto – aukščiausio lygio šiemet. Nuo to laiko indeksas nuosekliai mažėjo ir per keturis mėnesius sumažėjo 3,5 punkto. Liepos rezultatas kol kas dar neleidžia kalbėti apie aiškų pramonės atsigavimą, tačiau rodo, kad verslo lūkesčiai stabilizuojasi ir įmonės atsargiau vertina artimiausių mėnesių perspektyvas.
„Po keturis mėnesius trukusio lūkesčių mažėjimo liepos rezultatas leidžia atsargiai kalbėti apie stabilizaciją. Vis dėlto vieno mėnesio nepakanka tvirtinti, kad pramonė jau grįžo į augimo kelią. Lietuvos gamintojų padėtį ir toliau lems eksporto rinkų atsigavimas, investicijų aktyvumas Europoje ir mūsų konkurencingumas. Todėl šiandien ypač svarbu užtikrinti stabilią verslo aplinką ir skatinti investicijas į produktyvumą bei technologinį atsinaujinimą“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Nors bendras PLI beveik nepasikeitė, atskirų pramonės šakų rezultatai rodo gerokai sudėtingesnį vaizdą. Liepą ryškiausias optimizmas fiksuotas kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje, kur PLI pakilo iki 63,35 punkto. Aukščiau neutralios ribos išliko ir metalo gaminių gamyba (56,65 punkto) bei kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba (52,15 punkto). Šiuose sektoriuose įmonės ir toliau tikisi palankesnės artimiausių mėnesių raidos.
Tuo metu silpniausios nuotaikos išliko chemikalų ir chemijos produktų gamyboje, kur PLI siekė vos 29,13 punkto. Negana to, būtent šiame sektoriuje liepą užfiksuotas didžiausias mėnesio kritimas – 6,6 punkto. Žemiau neutralios ribos taip pat išliko guminių ir plastikinių gaminių (41,35 punkto), tekstilės gaminių (42,93 punkto), drabužių siuvimo (44,15 punkto) bei medienos gaminių (46,28 punkto) sektoriai. Tuo tarpu maisto produktų gamybos PLI sumažėjo iki 49,6 punkto, priartėdamas prie neutralios ribos.
Tokie rezultatai rodo, kad bendrą Lietuvos pramonės situaciją šiandien vis mažiau apibūdina vienas rodiklis. Skirtingų sektorių lūkesčiai išsiskiria vis labiau, o tai atspindi nevienodą pagrindinių eksporto rinkų atsigavimo tempą ir skirtingą pramonės šakų jautrumą tarptautinės paklausos pokyčiams.
LPK ekonomistės Živilės Simonaitytės-Vasiliauskienės teigimu, būtent sektorių skirtumai šiuo metu yra viena svarbiausių žinučių, kurią atskleidžia liepos indeksas.
„Jeigu vertintume tik bendrą PLI, susidarytų įspūdis, kad pramonės situacija beveik nepasikeitė. Tačiau pažvelgus giliau matyti visai kita istorija – vieni sektoriai demonstruoja gana stiprius lūkesčius, o kituose atsargumas išlieka labai didelis. Tai rodo, kad Lietuvos pramonės atsigavimas nebus vienodas. Aukštesnės pridėtinės vertės gamybos sektoriai jau šiandien atrodo gerokai atsparesni, o daliai tradicinės pramonės pagrindinis iššūkis ir toliau išlieka vangiai atsigaunanti eksporto paklausa. Todėl artimiausiais mėnesiais ypač svarbu stebėti ne tik bendrą indekso kryptį, bet ir tai, kaip keičiasi atskirų sektorių lūkesčiai“, – sako Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė.
LPK vertinimu, artimiausiais mėnesiais Lietuvos pramonės perspektyvas ir toliau labiausiai lems Europos ekonomikos raida, ypač Vokietijos pramonės atsigavimas, investicijų aktyvumas bei geopolitinis neapibrėžtumas. Jei pagrindinėse eksporto rinkose atsirastų tvaresnių paklausos augimo ženklų, tai turėtų atsispindėti ir gerėjančiuose Lietuvos pramonės lūkesčiuose.
Apie Lietuvos pramonės lūkesčių indeksą
Lietuvos pramonės lūkesčių indeksą (PLI) apskaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija, remdamasi Valstybės duomenų agentūros mėnesinio pramonės verslo tendencijų tyrimo duomenimis. Indeksas apibendrina pagrindinių Lietuvos apdirbamosios pramonės šakų įmonių vadovų vertinimus apie produkcijos gamybą, gamybos perspektyvas, paklausą, atsargas ir numatomą darbuotojų skaičių.
50 punktų laikoma neutralia PLI riba. Didesnė nei 50 punktų reikšmė rodo, kad pramonėje vyrauja optimistiškesni lūkesčiai ir tikimasi plėtros, o mažesnė nei 50 punktų reikšmė signalizuoja atsargesnes verslo nuotaikas bei silpnesnius trumpalaikius lūkesčius.
