Ilgalaikio darbo išmokų fondo finansavimas – iš darbdaviams mažinamo Sodros mokesčio
Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusias diskusijas dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo pakeitimų, LPK teikia savo nuomonę dėl tokio fondo finansavimo šaltinių ir išmokų mokėjimo.
Vienas iš esminių darbdavių siūlymų, kuriant lankstesnį darbo santykių reglamentavimą, visada buvo mažesnių išeitinių išmokų atleidimo iš darbo atveju nustatymas. Šiuo metu Darbo kodekse numatytos išmokos turintiems ilgą darbo stažą reikšmingai atsiliepia įmonės finansinei situacijai.
Atsižvelgiant į tai, kad naujajame socialiniame modelyje einama lanksčios saugos (angl. flexicurity) kryptimi, mažinamas išeitinės išmokos dydis, tenkantis darbdaviui atleidimo atveju. Tačiau tuo pat metu, siekiant apsaugoti ilgalaikį darbo stažą turinčius darbuotojus, kuriamas naujas apsaugos mechanizmas – Ilgalaikio darbo išmokų fondas. Darbdaviai pritaria tokio fondo įkūrimui, nes tokiu būdu yra palengvinama finansinė našta darbdaviui ir apsaugomi darbuotojai.
Vis tik labai svarbu susitarti dėl tokio fondo finansavimo šaltinių ir išmokų mokėjimo. Darbdaviai ir profesinės sąjungos ne kartą diskutavo su Vyriausybe ir Ūkio ministerijos atstovais dėl įmokų mokėjimo į šį naujai kuriamą fondą. Bendru sutarimu buvo nuspręsta, jog, atsižvelgiant į atleidimų skaičių ir galimą išmokų poreikį, fondo įmoka pirmais metais turėtų būti 0,3 proc. Tačiau susitarta, jog ši įmoka nebus papildomas mokestis prie darbdavio jau mokamų 30,98 proc. Sodros ir 0,2 proc. Garantinio fondo įmokų.
Kadangi socialiniame modelyje numatyta bendrosios pensijos dalies mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą (iš Sodros), atitinkamai numatoma mažinti darbdavio mokamą Sodros mokestį po 1 proc. kiekvienais metais. Darbdaviai, profesinės sąjungos ir Vyriausybė vieningai sutarė, jog šis mažinimas gali būti mažesnis, t.y. po 0,7 proc., o likę 0,3 proc. skiriami įmokoms į Ilgalaikio darbo išmokų fondą. Toks saugos mechanizmas būtų palankesnis abiem darbo santykių pusėms.
