Dėl svarstomų Darbo kodekso pataisų kils išlikimo smulkiosioms rangos įmonėms klausimas ir didės statybų kainos

Š. m. birželio 22 d. Seime planuojama svarstyti Darbo kodekso (DK) pakeitimus, kurie sukurs subsidiarią rangovo atsakomybę už darbo užmokestį ne tik darbuotojo komandiravimo atveju, bet ir visais subrangos atvejais. Tokia nuostata iš esmės reiškia, jog yra nustatoma atitinkamų ūkio subjektų atsakomybė už trečiųjų asmenų prievoles. Rangovams tampant atsakingais už kitų ūkio subjektų, t. y. subrangovų, pareigas (samdomų darbuotojų darbo užmokestį), rangovai bus priversti imtis priemonių rizikai valdyti: bus užlaikoma dalis mokėjimų, bus imta taikyti „rizikos mokesčius“. Smulkesnėms rangos įmonėms truks apyvartinių lėšų, jos bus išstumtos iš rinkos.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ne kartą išreiškė nuogąstavimus dėl siūlomo DK keitimo Trišalėje taryboje, tris kartus raštu kreipėsi į valdžios institucijas. LPK atkreipė dėmesį, kad siūlomi DK keitimai gali iškreipti konkurenciją, nes dviem skirtingiems ūkio subjektams (rangovams ir subrangovams) teks dalintis jautria informacija apie darbuotojų atlyginimus, gali kilti statybų kainos.

Ėmus diskutuoti su statybų sektoriuje veikiančiomis įmonėmis, kaip būtų įgyvendintas siūlomas DK keitimas, rangovai teigia, jog užlaikytų mokėjimus subrangovams iki kol būtų užtikrinti, kad šie atsiskaitė su savo darbuotojais. T. y. atsižvelgiant į darbuotojų galimybes kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir ten taikomus terminus, mokėjimai gali būti užlaikyti apie metus laiko. Svarstoma, kad užlaikyti mokėjimai galėtų siekti 10 proc. išlaidų darbui sumos. Lietuvoje apie 35 proc. statybos sąnaudų sudaro išlaidos atlyginimams ir kompensacijoms, todėl manoma, kad toks įstatymo pakeitimas priverstų bent metams „užšaldyti“ 3,5 proc. visų statybos sektoriuje vykstančių mokėjimų, o nacionaliniu mastu tai siektų virš 233 mln. Eur.

Labiausiai dėl tokios situacijos nukentėtų smulkios statybų įmonės, kurių veiklai vykdyti imtų trūkti apyvartinių lėšų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje veikia 33 tūkst. statybos įmonių, iš jų 93 proc. mikro (iki 10 darbuotojų) įmonės, 5,6 proc. smulkios ir vidutinės, o tik likusi dalis (2,4 proc.) virš 50 darbuotojų turinčios statybos įmonės. Toks reguliavimas mažiau pakenktų stambesnėms įmonėms, kurios turi gerą prieigą prie finansų, todėl prognozuotinas ir tam tikras koncentracijos statybos sektoriuje augimas. Rinkoje išaugus koncentracijai ir sumažėjus konkurencijai, kainų augimą pajustų ir pirkėjai.

Jau ne vieneri metai deklaruojama, kad statybos sektorius šiuo metu yra vienas iš tų, kuriame šešėlio mastas yra didesnis nei likusioje ekonomikoje. Šis perteklinis reguliavimas dabartinę situaciją dar pablogintų, kadangi paskatintų mažas įmones subrangos darbus įgyvendinti be oficialių sutarčių, kadangi tiek rangovui, tiek subrangovui tai reikštų didesnį atsiskaitymo likvidumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija ne kartą raštu institucijų prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją išaiškinimo, ar siūlomas DK keitimas neprieštarauja kitiems galiojantiems teisės aktams, t. y. Civiliniam kodekso 2.50 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintai juridinio asmens ribotos atsakomybės sampratai. Neraminantis tas faktas, kad raštu nebuvo pateikta jokia išvada, kad siūlomas Darbo kodekso keitimas neprieštarauja Civiliniam kodeksui. Priėmus siūlomą DK keitimą, susidarys prielaidos kreiptis į Konstitucinį teismą. Seimo teisininkų išvados šiuo klausimu taip pat yra nevienareikšmės ir jie atkreipia dėmesį į neatitikimus Civiliniam kodeksui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, teikdama tokius DK pakeitimus, siekia įgyvendinti  Europos Komisijos preliminariame vertinime (kaip Lietuva įgyvendina darbuotojų komandiravimo direktyvą) įvardytus trūkumus ir išvengti galimo pažeidimo procedūros prieš Lietuvą inicijavimo. LPK laikosi pozicijos, kad dėl šių pakeitimų susiklosto ydinga situacija, kai įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą, kuri reglamentuoja darbuotojų komandiravimą, yra nustatomas reguliavimas ir tiems ūkio subjektams, kurie nėra susiję su Direktyvos reguliuojama sritimi.

Darbo įstatymų laikymosi kontrolė (įskaitant ir darbo užmokesčio mokėjimą) yra valstybės institucijų, o ne privataus verslo funkcija. Atsižvelgiant į tai, neteisinga prievoles, pareigas ir atsakomybę, kuri nepriklauso verslui, perkelti verslui.

LPK ragina nepriimti siūlomo DK keitimo, laikytis dabar galiojančio reglamentavimo ir dėl proporcingo Direktyvos įgyvendinimo konsultuotis su Europos Komisija. Direktyvos įgyvendinimo vertinimas buvo pateiktas 2020 m. lapkričio mėn.; vertinime buvo numatyta, kad Lietuva gali Europos Komisijai iki 2020 m. gruodžio 18 d. teikti pastabas dėl aprašytojo nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių preliminaraus vertinimo ir šios pastabos būtų Komisijos sprendimo dėl tolesnių veiksmų pagrindas.  Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasirinko vykdyti konsultacijas su socialiniais partneriais, kai jau buvo pasibaigęs terminas vykdyti konsultacijas su Europos Komisija. LPK ne kartą ragino ministeriją konsultuotis su Europos komisija dėl socialinių partnerių pateiktų pastabų, nepaisant to, kad konsultacijos su Europos komisija terminas pasibaigęs, kadangi siūlomas reglamentavimas turės Direktyvoje nenumatytas pasekmes Lietuvos statybų sektoriui.