Suomijos patirtis: verslas – neatsiejama valstybės pasirengimo krizėms dalis
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kartu su Suomijos pramonės konfederacija (Elinkeinoelämän keskusliitto, EK) rugsėjo 7 d. surengė internetinį seminarą, skirtą Suomijos patirčiai kuriant kompleksinį valstybės saugumo modelį ir įtraukiant verslą į pasirengimą krizėms bei valstybės atsparumo stiprinimą.
„Lietuvos verslas jau aktyviai stiprina pasirengimą krizėms ir atsparumą, tačiau turime ko pasimokyti iš ilgametę patirtį šioje srityje sukaupusios Suomijos, ypač kuriant veiksmingą viešojo ir privataus sektorių partnerystę. Lietuvai reikia visa apimančio nacionalinio atsparumo modelio, kuriame būtų aiškiai apibrėžti valstybės, savivaldos, verslo ir nevyriausybinio sektoriaus vaidmenys bei atsakomybės. Šiandien atsparumo stiprinimą Lietuvoje koordinuoja per daug institucijų, funkcijos ir atsakomybės yra išskaidytos, o nuoseklaus ir nuolatinio koordinavimo vis dar trūksta“, – pažymėjo LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Suomijos patirtis stiprinant valstybės atsparumą – dar viena sritis, kurioje Lietuva gali semtis teigiamų pavyzdžių. LPK iškelta ambicija „Pavykime Suomiją iki 2035-ųjų“ apima ne tik siekį mažinti ekonominį atotrūkį – Suomijos pavyzdys rodo, kaip stipri, konkurencinga ekonomika, verslo ir valstybės partnerystė bei ilgalaikis pasirengimas kartu kuria ir valstybės saugumą.
Suomijos modelis: verslas – integrali valstybės atsparumo sistemos dalis
EK generalinė direktorė Minna Helle pabrėžė, kad Suomijos verslas investuoja į pasirengimą krizėms ir glaudžiai bendradarbiauja su viešuoju sektoriumi stiprinant valstybės atsparumą. Verslas šioje sistemoje mato ne tik atsakomybę, bet ir galimybes – tiekti prekes, reikalingas kritinėms atsargoms sukaupti ir palaikyti, užtikrinti kritinės infrastruktūros saugumą bei teikti būtinas energijos tiekimo, transporto ir logistikos, socialinės ir sveikatos apsaugos, finansų ir draudimo, IT ir ryšių, objektų apsaugos bei kitas paslaugas.
Pasak M. Helle, nė viena Europos valstybė negali viena pati visapusiškai užtikrinti pasirengimo krizėms ir atsparumo joms kilus. Todėl būtinas tarptautinis bendradarbiavimas užtikrinant tiekimo grandinių ir logistikos veikimą, o mūsų regionui ypač svarbus Šiaurės Europos ir Baltijos šalių bendradarbiavimas.
EK vyriausiasis patarėjas korporatyvinio saugumo ir rizikų valdymo klausimais, prie EK veikiančio Suomijos atsparumo centro „Resilience Centre Finland“ vadovas Markku Rajamäki, pristatydamas Suomijos patirtį, pažymėjo, kad šalis nuo praėjusio amžiaus vidurio nuosekliai plėtoja kompleksinio saugumo modelį, paremtą visos visuomenės įsitraukimu ir viešojo bei privataus sektorių partneryste. Šiandien į šį modelį įsitraukę apie 1500 įvairių sektorių įmonių.
Kritinių tiekimų saugumui – atskira sistema ir daugiau kaip 2 mlrd. eurų fondas
Tiekimo grandinių saugumą rengiantis krizėms ir joms kilus Suomijoje padeda užtikrinti Nacionalinė kritinių tiekimų agentūra (National Emergency Supply Agency, NESA), pavaldi Suomijos ekonomikos reikalų ir darbo ministerijai. Jos veikloje dalyvauja 22 verslo asociacijos, o agentūra taip pat finansuoja dviejų privataus sektoriaus ekspertų darbą. NESA administruoja daugiau kaip 2 mlrd. eurų vertės Nacionalinį kritinių tiekimų fondą (National Emergency Supply Fund).
Lietuvos Nacionalinio krizių valdymo centro Analizės biuro vadovė dr. Ieva Gajauskaitė pasidalijo įžvalgomis apie Lietuvos verslo pasirengimą krizėms, įmonių gebėjimą užtikrinti veiklos tęstinumą krizių metu, taip pat investicijų į atsparumą kaštų ir naudos vertinimą.
Renginyje dalyvavę LPK įmonių atstovai domėjosi Suomijos patirtimi organizuojant visuotinius gynybos mokymus, galimybėmis Lietuvos įmonėms tapti NESA ir Suomijos gynybos ministerijos tiekėjomis, taip pat galimybėmis užmegzti tiesioginius kontaktus su konkrečiomis Suomijos pramonės įmonėmis.
LPK ir EK stiprins Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą
LPK ir EK vadovai sutarė parengti pasiūlymus dėl kritinės infrastruktūros apsaugos stiprinimo, produktų tiekimo ir logistikos grandinių saugumo užtikrinimo Šiaurės Europos ir Baltijos šalių regione bei siekti sutelkti papildomą Europos Sąjungos fondų finansavimą šioms iniciatyvoms.
Su M. Rajamäki pranešimu galite susipažinti čia.
Su Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos parengtu „Verslo atsparumo ir tęstinumo vadovu“ galite susipažinti čia.
