„Pavykime Suomiją iki 2035-ųjų“: inovacijų švieslentė rodo, kad Lietuvai vien spartaus tempo neužtenka
Lietuva išlieka viena sparčiausiai inovacijų srityje pažangą darančių Europos Sąjungos valstybių, tačiau vien spartaus augimo tempo neužtenka – iki stiprių inovatorių grupės ir Europos lyderių dar išlieka reikšmingas atotrūkis. Tai rodo Europos Komisijos paskelbta „European Innovation Scoreboard 2026“.
Naujausiame vertinime Lietuva priskiriama vidutinių inovatorių (Moderate Innovators) grupei kartu su Italija, Ispanija, Portugalija, Kipru, Slovėnija, Čekija, Graikija ir Vengrija. Pagal bendrą rezultatą Lietuva šioje grupėje užima šeštą vietą – apie 18-ąją tarp visų 27 Europos Sąjungos valstybių.
Nuo 2019 m. Lietuvos inovacijų rezultatas pagerėjo 19,7 procentinio punkto, kai ES vidurkis siekė 11,6 procentinio punkto. Spartesnę pažangą per šį laikotarpį pademonstravo tik Estija, kurios rodiklis išaugo 19,8 procentinio punkto. Tačiau šiandien Estija jau priklauso stipriųjų inovatorių (Strong Innovators) grupei ir viršija Europos Sąjungos inovacijų vidurkį.
Vis dėlto regiono kontekstas rodo, kad pažangos tempas dar nereiškia lyderystės.
„Europos inovacijų švieslentė rodo svarbų skirtumą tarp pažangos tempo ir dabartinio lygio. Lietuva yra viena sparčiausiai pažangą darančių ES valstybių, tačiau vien spartaus augimo nepakanka – vis dar nepasiekiame ES vidurkio ir nepriklausome stiprių inovatorių grupei. Judame greitai, bet startavome iš žemesnio taško. Tikrasis proveržis bus tada, kai inovacijos aiškiai atsispindės didesniame produktyvume, verslo investicijose į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, technologijų komercializavime bei aukštos pridėtinės vertės eksporte“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė dr. Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ragina siekti ambicingo tikslo iki 2035 metų pasiekti Suomijos ekonomikos lygį pagal BVP vienam gyventojui. Naujausia Europos Komisijos inovacijų švieslentė dar kartą primena, kad šio tikslo nepavyks pasiekti be ryškaus proveržio inovacijų srityje.
„Lietuva regione užima tarpinę poziciją – jau lenkia dalį kaimyninių valstybių, tačiau iki pažangiausių Šiaurės Europos ekonomikų dar turi įveikti reikšmingą atstumą. Suomijos, kuri išlieka tarp Europos inovacijų lyderių (Innovation Leaders), pavyzdys rodo, kad aukštas produktyvumas, konkurencinga pramonė ir didelė pridėtinė vertė kuriami nuosekliai investuojant į mokslą, technologijas ir inovacijas. Estija taip pat yra geras pavyzdys – šiandien ji jau priklauso stipriųjų inovatorių grupei ir viršija ES inovacijų vidurkį. Prie to prisidėjo ekonomikos politika, tarp jos priemonių – jau daugiau kaip du dešimtmečius taikomas reinvestuojamo pelno neapmokestinimo modelis, skatinantis įmones investuoti į technologinę pažangą, produktyvumo didinimą ir inovacijas. Lietuva taip pat turi potencialo sparčiai mažinti atotrūkį nuo pažangiausių valstybių, tačiau tam būtina nuosekli ir ilgalaikė valstybės politika“, – sako LPK ekonomistė dr. Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė.
LPK viliasi, kad XXI Vyriausybė, įgyvendindama savo programą, ryšis sprendimams, kurie skatins verslo investicijas ir leis Lietuvai sparčiau mažinti atotrūkį nuo Europos inovacijų lyderių. Konfederacijos vertinimu, tam būtina didinti verslo investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), spartinti technologijų komercializavimą, skatinti pažangių technologijų diegimą pramonėje, mažinti administracinę naštą ir užtikrinti stabilią investicinę aplinką. Ne mažiau svarbu sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms reinvestuoti uždirbtą pelną į augimą, produktyvumą ir inovacijas. Būtent šie veiksniai ilgainiui lemia produktyvumo augimą, aukštos pridėtinės vertės eksportą ir šalies konkurencingumą.
Europos Komisijos „European Innovation Scoreboard“ kasmet vertina valstybių inovacijų sistemas pagal daugiau kaip 30 rodiklių – nuo žmogiškojo kapitalo ir mokslinių tyrimų sistemos iki verslo investicijų, skaitmenizacijos, intelektinės nuosavybės ir inovacijų poveikio ekonomikai.
Apie tikslą. Siekis iki 2035 metų pavyti Suomiją pagal BVP vienam gyventojui yra LPK ilgalaikės ekonomikos augimo krypties ašis. Ja siekiama sutelkti verslo, valdžios ir visuomenės pastangas ties vienu aiškiu matu – nuosekliu artėjimu prie Šiaurės Europos gerovės lygio, kurį lemia produktyvumas, inovacijos ir aukštos pridėtinės vertės eksportas.
Europos Komisijos „European Innovation Scoreboard“ kasmet vertina valstybių inovacijų sistemas pagal daugiau kaip 30 rodiklių – nuo žmogiškojo kapitalo ir mokslinių tyrimų sistemos iki verslo investicijų, skaitmenizacijos, intelektinės nuosavybės ir inovacijų poveikio ekonomikai.
