Pasirašytas Lietuvos ir Suomijos pramonės konfederacijų bendradarbiavimo memorandumas

2026 m. gegužės 15 d. Vilniuje vykusiame Lietuvos–Suomijos verslo forume politikos, verslo ir pramonės atstovai diskutavo apie regiono konkurencingumą, gynybos pramonės stiprinimą, technologinį atsparumą ir bendradarbiavimą Baltijos jūros regione.

Forume dalyvavo Suomijos užsienio prekybos ir vystomojo bendradarbiavimo ministras Ville Tavio, Suomijos pramonės konfederacijos (Confederation of Finnish Industries) atstovas Petri Vuorio, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas bei verslo bendruomenės atstovai.

Diskusijoje akcentuota, kad šiandien ekonomika ir saugumas tampa nebeatskiriami. Investicijos, kapitalo kaina, energetika, technologijos ir gynybos pramonė jau tiesiogiai veikia valstybių geopolitinę ir ekonominę padėtį.

„Rytinis NATO flangas šiandien yra ne tik saugumo, bet ir ekonominis frontas. Gynybos pramonė turi būti vertinama kaip strateginis augimo sektorius, kuriantis aukštos pridėtinės vertės darbo vietas, inovacijas ir Europos pramoninį atsparumą“, – sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

LPK vertinimu, rytinis Europos flangas šiandien iš periferijos tampa erdve, kurioje artimiausiais metais koncentruosis investicijos į gynybos technologijas, infrastruktūrą ir pramonę. Tai atveria naujas galimybes Lietuvos įmonėms integruotis į Suomijos ir kitų Šiaurės šalių tiekimo grandines – nuo elektronikos ir optikos iki programinės įrangos, dronų, antidroninių sistemų ir kibernetinio saugumo sprendimų.

Renginio metu Lietuvos pramonininkų konfederacija ir Suomijos pramonės konfederacija (Confederation of Finnish Industries) pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Tai dar vienas konkretus žingsnis stiprinant Lietuvos ir Suomijos verslo, pramonės ir technologijų partnerystę.

LPK vertinimu, Suomija šiandien yra viena iš valstybių, gebančių derinti stiprią pramonę, technologinį progresą, aukštą gyvenimo lygį ir pasirengimą geopolitiniams bei energetiniams sukrėtimams. Todėl Lietuvos tikslas iki 2035 m. priartėti prie Suomijos pagal BVP vienam gyventojui yra ne simbolinė, o labai konkreti ekonominės krypties deklaracija – jei norime aukštesnio gyvenimo lygio, ekonomikos politika turi remtis investicijomis, pramonės plėtra, eksportu ir produktyvumo augimu.