Europos pramonė ir verslas ragina susitarti dėl Brexit pareinamojo laikotarpio
Dar šių metų birželio mėn. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtoje apskrito stalo diskusijoje „Brexit iššūkiai: ko tikėtis ir kaip ruoštis“ akcentavome, jog pramonei ir verslui svarbu kuo greičiau turėti aiškumą dėl Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės santykių ateities.
Didelė dalis Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir visos ES įmonių bei jų kuriamų darbo vietų priklauso nuo eksporto, o gamybos procesai yra tampriai persipynę visose ES valstybėse narėse, todėl raginome konstruktyviai tęsti derybas, visais būdais vengiant prekybai ir investicijoms žalingų kliūčių, tuo pačiu išsaugant ES vieningos rinkos integralumą.
Šiandien stebima lėta derybų eiga gali sutrikdyti tvarkingą Jungtinės Karalystės išstojimą iš ES, mažina prognozuojamumą dėl būsimų santykių modelio ir tampa vis sudėtingiau tikėtis tinkamų sąlygų verslui pasirengti veikti naujomis aplinkybėmis.
LPK, būdama aktyvia Europos pramonės konfederacijos BusinessEurope nare, palaiko šios organizacijos ir jos narių išsakytą poziciją, pagal kurią ES ir Jungtinės Karalystės derybininkai turi dėti dar daugiau pastangų, kad susitarimas dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo sąlygų būtų pasiektas kiek galima ankščiau, kas savo ruožtu leistų sutelkti dėmesį į pereinamojo laikotarpio režimą ir būsimuosius santykius. Kaip tegia Markus J. Beyrer, BusinessEurope generalinis direktorius, „sprendimas, kuris užtikrina, jog JK lieka muitų sąjungoje ir vieningoje rinkoje visam pereinamajam laikotarpiui su visomis iš to išplaukiančiomis teisėmis bei pareigomis, būtų tinkamiausias, suteikiantis šalių piliečiams ir verslui daugiau nuspėjamumo ir užtikrintumo.“ Susitarimas dėl pereinamojo laikotarpio yra ypatingai svarbus tiek Lietuvos, tiek ir visos ES įmonėms, nes jis duotų laiko pasirengti veikti naujomis sąlygomis.
Jungtinė Karalystė yra 6-a didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka Lietuvai (2016 m. duomenimis), prekių apyvarta siekė 1,6 mlrd. eurų. 2016 m. daugiausia į Jungtinę Karalystę eksportavome baldų (20,7%), mineralinio kuro ir alyvų (10,7%), plastikų ir jų dirbinių (9,5%), medienos ir medienos dirbinių (8,0%), trąšų (6,0%), drabužių ir jų priedų (4,3%), optikos, fotografijos, matavimo, medicinos prietaisų (4,1%) (duomenys www.verslilietuva.lt).
