Verslo požiūris į ES ateitį: turime pereiti prie pasaulinio žaidėjo vaidmens

Visiškai funkcionuojanti vidaus rinka, aktyvi rinkas atverianti ir vienu balsu kalbanti užsienio prekybos politika, žalioji transformacija, klimatui neutralios bei žiedinės ekonomikos kūrimas, technologinis suverenumas bei atvira strateginė autonomija, naujų įgūdžių ir gebėjimų formavimas yra Europos Sąjungos ateitis, mano Lietuvos verslo atstovai.

„Pastarojo meto sukrėtimai: pasaulinė COVID-19 pandemija, greiti geopolitiniai pokyčiai, klimato kaitos sukeltos katastrofos, energijos kainų šuolis ir didelio masto infliacija, ir galiausiai reali karo grėsmė, su visomis galimomis pasekmėmis, atskleidė ES, kaip politinės ir ekonominės sąjungos stipriąsias ir silpnąsias puses“, – Šiauliuose vykstančioje konferencijoje dėl Europos ateities „ES ateitis: Lietuvos pramonės ir verslo požiūris“ sakė LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

LPK prezidento teigimu, ES pradėtas sistemingas Strateginio prognozavimo proceso ataskaitos rodo, kad Europai vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu žadama dar daugiau iššūkių dėl geopolitinių, klimato, technologinių, demografinių ir kitų pokyčių, kurie pareikalaus iš ES ir valstybių narių netradicinių sprendimų, apie kuriuos reikia ne tik galvoti, bet ir veikti jau šiandien.

„Europa turi geriau suvokti savo ekonominę, politinę, ekologinę ir, tiesą sakant, karinę misiją bei galią ir pereiti nuo „pasaulinio mokėtojo“ vaidmens prie „pasaulinio žaidėjo“ vaidmens“, – svarstė LPK prezidentas.

Be didelių investicijų, kurių reikia pertvarkai, taip pat reikia pritaikyti visą energetikos ekosistemą. Dabartinė energijos kainų krizė nebūtų smogusi Europai ir įmonėms taip stipriai, jei Europa būtų mažiau priklausoma nuo iškastinio kuro.

„Dėl to Europos energetikos sistema tampa pažeidžiama, visų pirma, kainų svyravimo požiūriu, todėl reikia greitai reaguoti siekiant užtikrinti stabilias ir nuspėjamas energijos kainas. Atsiranda nuogąstavimų, kad transformacija nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių šaltinių, iki tapimo klimatui neutralia ekonomika 2050 metais, bus brangi ir užtruks ilgiau nei norėtųsi“, – tikino V. Janulevičius.

Jis taip pat pabrėžė, kad viena iš energetikos sektoriaus vilčių – vandenilis, kuris gali padėti sumažinti priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (Briuselyje) kartu su Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA), Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmais (ŠPPAR), Šiaulių pramonininkų asociacija (ŠPA), „„Investors‘ Forum“ organizuotas renginys vyko kaip ES vykstančios Konferencijos dėl Europos ateities dalis. Šia konferencija siekiama paskatinti ES piliečius pamąstyti apie ES reikalus, problemas ir pasiekimus bei jos ateitį, o svarbiausia gauti pasiūlymus, į kuriuos ES institucijos ketina atsižvelgti formuojant ES politikas ateityje. Jos rezultatai bus pristatyti daugiakalbėje skaitmeninėje platformoje bei ES institucijoms.

„Ar Konferencija dėl Europos ateities bus sėkminga, daugiausia priklausys nuo to, ar Europos Vadovų Taryba bus pasirengusi priimti šios Konferencijos išvadas, pasiūlymus ar reikalavimus. Kartu su Europos Parlamentu ir Europos Komisija ji turi parengti tolesnę veiklą, kuri neapsiribotų „gairėmis“, o vestų prie realių veiksmų. Turėtų būti sukurta informacijos suvestinė, kuri leistų piliečiams matyti, kaip įgyvendinami jų pasiūlymai. Jei į pasiūlymus nebus atsižvelgiama, žmonės turėtų gauti paaiškinimus, antraip jie bus nusivylę dalyvavimu tokiose akcijose“, – renginyje akcentavo V. Janulevičius.

Renginį moderavo LPK generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintaras Morkis, o be LPK prezidento V Janulevičiaus taip pat dalyvavo ir savo įžvalgomis pasidalino Agnė Kazlauskaitė, l. e. p. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovė, Arnoldas Pranckevičius, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų viceministras, Kęstutis Sadauskas, Europos Komisijos aplinkos generalinio direktorato žiedinės ekonomikos ir žaliojo augimo direktorius, Martynas Barysas, BusinessEurope vidaus rinkos departamento direktorius, dr. Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI Jean Monnet profesorius, Kęstutis Jusčius, „AUGA group“, AB generalinis direktorius, Alfredas Jonuška, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius, Emilis Ruželė, „Investors‘ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas.