Verslas verčiamas naudotis paslauga, kurios Lietuvoje nėra pakankamai
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ragina Seimą atsakingai įvertinti antradienį svarstomus Aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimus. Konfederacijos vertinimu, šių metų pradžioje įsigalioję aplinkos monitoringo reikalavimai sukūrė situaciją, kai dalies verslui privalomų aplinkos tyrimų Lietuvoje nėra galimybių atlikti akredituotais metodais. Dėl to sumažėjo konkurencija tarp laboratorijų, išaugo tyrimų kainos, o dalis užsakymų nukreipiama į užsienio, pavyzdžiui, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, laboratorijas.
Lietuvos įmonės, kurių veikla gali daryti poveikį aplinkai, privalo reguliariai atlikti oro, vandens, nuotekų, dirvožemio ir kitus tyrimus, kurie parodo, ar laikomasi aplinkosauginių reikalavimų. Šių tyrimų rezultatai teikiami valstybės institucijoms. Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs reguliavimas numatė, kad tokie tyrimai turi būti atliekami tik akredituotose laboratorijose.
Tačiau praktikoje paaiškėjo, kad Lietuvoje šiuo metu nėra pakankamai laboratorijų, galinčių atlikti visus reikalaujamus tyrimus akredituotais metodais. Net ir valstybės institucijų laboratorijos neturi visų tam reikalingų akreditacijų. Dėl to susidarė situacija, kai verslui keliami reikalavimai, kurių įgyvendinimui rinkoje nėra pakankamų pajėgumų.
„Pagrindinė problema yra ne pati akreditacija. Problema ta, kad verslas įpareigotas naudotis paslauga, kurios Lietuvos rinkoje šiandien nėra pakankamai. Kai tyrimų negalima atlikti šalies laboratorijose, mažėja konkurencija, auga kainos, ilgėja terminai, o Lietuvos įmonių pinigai iškeliauja užsienio laboratorijoms. Tokia sistema negali būti laikoma nei efektyvia, nei konkurencinga“, – sako LPK generalinė direktorė Raminta Radavičienė.
Antradienį Seime svarstomu projektu siūloma akreditacijos reikalavimą taikyti tik aplinkos ministro nustatytiems reikšmingiausiems teršalams ir metodams. LPK vertinimu, tai rodo, kad net pati ministerija pripažįsta, jog anksčiau pasirinktas modelis buvo pernelyg griežtas ir praktikoje sunkiai įgyvendinamas.
Vis dėlto konfederacija pabrėžia, kad taisant neveikiantį reguliavimą negalima palikti neišspręstų esminių problemų.
Vieni reikalavimai verslui, kiti – valstybei
LPK atkreipia dėmesį, kad tiek galiojančiame reguliavime, tiek siūlomose pataisose išlieka nevienodi reikalavimai verslui ir jį kontroliuojančioms valstybės institucijoms.
Konfederacijos vertinimu, jeigu akreditacija laikoma būtina tyrimų kokybei ir patikimumui užtikrinti, vienodi standartai turi būti taikomi visiems.
„Negalima iš verslo reikalauti daugiau nei iš jį prižiūrinčių institucijų. Valstybė negali viena vertus teigti, kad akreditacija būtina duomenų patikimumui užtikrinti, o kita vertus sau pačiai taikyti mažesnius reikalavimus. Jeigu akredituoti metodai laikomi vieninteliu patikimu standartu, tokių pačių reikalavimų pirmiausia turi laikytis ir pati valstybė“, – teigia R. Radavičienė.
LPK nuomone, kontrolę vykdančios institucijos turėtų atitikti bent jau tokius pačius kokybės standartus kaip ir jų prižiūrimos įmonės.
Sprendimai turi būti pagrįsti poveikio vertinimu
LPK taip pat kritikuoja tai, kad siūlomi pakeitimai rengiami neturint išsamaus ekonominio, konkurencinio ir praktinio poveikio vertinimo.
Konfederacijos nuomone, būtent tokio vertinimo stoka ir lėmė, kad vos prieš kelis mėnesius įsigaliojęs reguliavimas praktikoje sukėlė problemų, kurias dabar tenka taisyti.
Be to, pagal Aplinkos apsaugos departamento pateikiamus duomenis, atliekant tyrimus neakredituotais metodais nustatomų neatitikimų dalis sudaro vos apie 0,5–1 proc. visų tirtų atvejų. LPK vertinimu, tai rodo, kad sprendimai turi būti grindžiami faktiniais duomenimis, proporcingumo principu ir realiu poveikiu aplinkos apsaugos tikslams.
LPK ragina Seimą priimant galutinius sprendimus užtikrinti, kad aplinkos monitoringo sistema būtų ne tik kokybiška, bet ir realiai veikianti.
Konfederacija siūlo:
- taikyti vienodus kokybės standartus tiek verslui, tiek valstybės institucijoms;
- užtikrinti, kad aplinkos monitoringo reikalavimai būtų proporcingi realiems laboratorijų pajėgumams Lietuvoje;
- išvengti situacijų, kai dėl reguliavimo mažėja konkurencija ir nepagrįstai auga tyrimų kainos;
- prieš priimant galutinius sprendimus atlikti išsamų ekonominio ir konkurencinio poveikio vertinimą.
„Tikslas turi būti ne formaliai griežtesni reikalavimai, o kokybiška, konkurencinga ir realiai veikianti aplinkos monitoringo sistema. Ji turi užtikrinti aplinkos apsaugą, tačiau kartu negali kurti situacijų, kai verslui nustatomos pareigos, kurių rinkoje nėra galimybių įvykdyti“, – pabrėžia R. Radavičienė.
