V. Janulevičius neeiliniame Seimo posėdyje įvardijo 3 priemones, kurios padėtų verslui išsilaikyti

Ketvirtadienį Seime neeilinio posėdžio metu buvo surengta diskusija apie pandemijos keliamus iššūkius ekonomikai ir pandemijos sukeltų problemų sprendimo būdus. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Vidmantas Janulevičius savo pranešime pabrėžė, kad vieno bendro valstybės paramos recepto pramonei taikyti negalima, nes sektoriai yra unikalūs ir įmonėms reikalingos skirtingos priemonės. Tačiau įvardijo tris sritis, kuriose būtina greita ir reali valstybės pagalba, tam kad ekonomikos traukinys nesustotų, o darbuotojai išlaikytų savo darbo vietas.

„Remiantis telefoninėmis LPK narių apklausomis, šiandien veikia apie 60 proc. įmonių, o 40 proc. įmonių yra prastovose. Maždaug apie 100 tūkst. darbuotojų šiuo metu yra prastovose. Žinome, kad po 2009 metų krizės būtent eksportas buvo pagrindinis Lietuvos pramonės ir visos ekonomikos atsistatymo variklis. Tačiau šiandien įmonės, kurios dirba su pietų Europa – Prancūzija, Italija, Ispanija, iš dalies ir Graikija – visos jos stovi. 5-7 proc. eksporto vyksta ir tas pats jau neužilgo sustos, nes pirkėjai neatsiskaito. Žinoma, kad esant tokiai situacijai, daugelis įmonių ima prastovas vien todėl, kad bijo neatsiskaitymo rizikos”, – sakė V. Janulevičius, akcentuodamas, kad verslui būtina užsitikrinti garantijas draudimo bendrovėms.

Pasak LPK viceprezidento, stambiosios įmonės, dirbančios ir trąšų sektoriuje ir gamybinės pramonės įmonės, kol kas problemų neturi ir šiuo metu nesiruošia kreiptis dėl pagalbos. Stambusis verslas dar turi šiek tiek laiko pasiruošti, nes, tikėtina, čia problemos atsiras jau už 2-3 mėnesių.

„Premjeras minėjo „kas čia per verslas, kuris gali išgyventi tik mėnesį?” – žinoma, stambieji išgyvena ilgiau, tačiau smulkieji jau dabar nebeišgyvena. 25 proc. JAV verslo negali išgyventi vienerių metų. Tai ar tikrai Lietuvos verslas yra toks jau prastas, lyginant su JAV…?”, – stebėjosi LPK viceprezidentas, pridėdamas, kad Lietuvos verslas yra tikrai gabus, sėkmingas ir tą nekart yra įrodęs.

Tačiau dabartinė pandemijos sukelta situacija gresia tuo, kad po mėnesio-dviejų tiesiog sustos grandinė: draudimo bendrovės negarantuos už mūsų pirkėjus, gamybinės įmonės neturės iš ko gaminti produkto. Todėl, pasak V. Janulevičiaus, garantijos yra vienas skubiausių dalykų, kuris galėtų pastumti verslo ir ekonomikos traukinį, kad jis galėtų judėti.

„Taikant analogiją smulkiajam verslui – mažą kamuoliuką lengva paspirti, bet jis netoli ir nurieda, o stambus verslas rieda ir gali riedėt labai ilgai, bet kai jis sustos, reikės labai daug papildomų paskatų jam išjudinti. Kad tas neįvyktų, stambiam ir vidutiniam verslui reikia garantijų iš valstybės pusės, kad draudimo bendrovės garantuotų prekių tiekimą”, – pabrėžė V. Janulevičius.

LPK viceprezidentas pažymėjo, kad pačiame pradiniame etape Vyriausybės numatytos pagalbos priemonės verslo buvo sutiktos palankiai.

„Nuo Šveicarijos paskelbimo apie pagalbos priemonių paketą verslui atsilikome tik 2-3 dienomis. Verslas tai sutiko labai palankiai – nurodytos priemonės teisingos, logiškos, atitinka Vakarų Europos standartus. Tačiau šiandien jau praėjo virš mėnesio. Pati didžiausia problema yra įgyvendinimas. Lietuvoje šiandien yra panaudota tik 0,9 proc. lėšų. Vokietijoje 48 proc., Švedijoje – virš 60 proc. Mes su savo vienu procentu atrodome tiesiog juokingai”, – sakė LPK viceprezidentas.

„Girdime pasisakymus, kad „verslas turi būti sukaupęs riebaliukus”. Taip, stambesnis ir vidutinis verslas turi tam tikrą dalį lėšų, bet geras verslininkas nelaiko pinigų kojinėje. Jis investuoja. Didžioji dauguma verslo yra investavusi į naujas įrangas. Žvelgiant iš pramonės perspektyvos – praėję metai buvo rekordiniai įrangos užimtumo prasme. 89 proc. įrangos galimybių buvo užimtos. Kadangi įrengimai buvo pasiekę tokį užimtumo lygi, daugelis verslų investavo į naujus įrengimus. Todėl ir kalbant apie tai, kodėl verslas negali išgyventi nė mėnesio, reiktų žiūrėti į kiekvieną atvejį atskirai”, – sakė V. Janulevičius aiškindamas, kodėl ne didelės dalis verslo neturi finansinės pagalvės.

LPK viceprezidentas pabrėžė, kad LPK nuosekliai kėlė problemą dėl to, kad INVEGA nesusidoros su paraiškų skaičiumi.

„Iš savo narių žinome, kad yra užpildyta apie 30 tūkst. paraiškų. Patenkintų paraiškų skaičius siekia apie 2 200, bet nežinoma nei vieno atvejo, kad būtų išmokėti pinigai. Matyt, tai buvo smulkios-vidutinės įmonės, nes iš pramonininkų pusės stambių- vidutinių įmonių negavo nei viena, kiek mums žinoma, – nei už prastovas, nei už palūkanų kompensavimą, nei už dar ką nors”, –  sakė V. Janulevičius.

LPK viceprezidentas stebėjosi finansų viceministrės L. Maskaliovienės komentaru  žiniasklaidai kuriame minima, kad VMI nėra pasiruošusi išdalinti paramą (t. y. neparuoštos IT sistemos) ir kėlė klausimą – kas buvo daryta iki šiol ir kam reikalinga tokia sistema, kurios negalima panaudoti?

„Pramonininkai nuosekliai palaiko poziciją, kad paramos pinigai būtų dalinami tiesiai žmonėms į sąskaitas – per VMI, per kitas priemones. Tai padėtų išvengti ateityje nereikalingų diskusijų, kad kuris nors verslas, viena ar kelios įmonės, galimai pasinaudojo tais pinigais netinkamai. Tai būtų žymiai paprasčiau, turint omenyje ir tai, kad šiandien yra labai svarbu nesustabdyti vartojimo. Jeigu vartojimas sustos, tai visų pirma atsiras problemos savivaldybėse, kurios nesurinks mokesčių, žiemai turėsime „duobę”, o dar jeigu išsipildys antrosios koronaviruso susirgimų bangos prognozės, tai žiema gali būti labai baisi”, – prognozavo V. Janulevičius.

Pasak LPK vice prezidento, reikia kaip įmanoma labiau paskubinti visą paramos verslui priemonių paketą.

„Girdime nesutarimus, girdime priekaištus ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Iki šiol viceministrai sakė, kad pinigų nebuvo. Finansų ministras, tuo tarpu, sako – pinigų yra! Mes nesuprantame – tai kur tas neatitikimas? Ar tie pinigai visgi yra? Girdėjome, kad reikėjo laiko pasiskolinti. Pirmąja karantino savaitėmis pinigai buvo labai brangūs, kai prašyti pinigų subėgo visos Europos šalys. Pinigų kaina rinkoje krenta – jau trečią savaitę žiūrime, kad ji yra minusinė. Žinome, kad didžioji dalis rytų Europos skolinasi už -0,7 proc.”, – sakė V. Janulevičius.

Kalbėdamas apie prieigą prie kapitalo V. Janulevičius atkreipė dėmesį, kad ir iki šiol ši prieiga buvo sunki ir pastaruoju metu gamybinei įmonei gauti paskolą buvo labai sudėtinga. Pavyzdžiui, iki krizės Lietuva, Latvija, Estija buvo žemiausiame ES ataskaitos reitinge pagal paprašytų pinigų skaičių ir pagal gautų pinigų skaičių.

„Taip buvo iki krizės, dabar šiuo atžvilgiu reikalai dar suprastėjo. 800 mūsų įmonių yra panaikintos garantijos už jų prekes. Tai reiškia, kad jos negaus žaliavų. O tai reiškia, kad bankai joms neišduos faktoringo. Prieiga prie kapitalo buvo bloga, bet šiandien pasidarė dar blogesnė. Turime unikalią galimybę paimti “ilgus” ir pigius pinigus. Tik valstybė ir gali pasiskolinti. Bet kažkodėl to negalime padaryti”, – sakė LPK viceprezidentas, pabrėždamas, kad prieiga prie finansų yra prioritetinis dalykas, nes be prieigos prie kapitalo neturėsime stambaus-vidutinio verslo.