Teigiamai vertinamas ministrės A. Armonaitės siūlymas: valstybė turi atsižvelgti į susidariusią situaciją
Diskusijoje apie tai, koks nuo 2023 m. turėtų būti minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) Lietuvoje, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pritaria ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pozicijai neapsiriboti diskusijomis tik apie MMA kėlimą.
LPK atkreipia dėmesį, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje, atsižvelgiant ir į infliaciją, MMA pakėlimas gali būti paskutinis veiksnys, lemsiantis įmonių bankrotus. Mažėjant įmonių skaičiui, didės ir bedarbių skaičius, bendras poveikis Lietuvos ekonomikai bus labai neigiamas. Valstybė ir verslas turi dalytis atsakomybe, todėl LPK pritaria ministrės A. Armonaitės pasiūlymui, kad MMA „ant popieriaus“ galėtų kilti iki 800 eurų, o tuo tarpu neapmokestinamų pajamų dydis (NPD) iki 740 eurų.
MMA pakėlimas daugiau nei iki 800 Eur palaikytų padidintą infliacijos lygį, neigiamai paveiktų Lietuvos pramonę (didinat ir taip šiuo metu augančias verslo sąnaudas), taip užgesinant šį Lietuvos ekonomikos variklį, kuris palaiko Lietuvos ekonomikos augimą net ir per šiuo metu išgyvenamas krizes.
LPK primena, kad š. m. birželio mėn. Lietuvoje misiją vykdęs Tarptautinio valiutos fondo vadovas Borja Gracia pabrėžė, kad turi būti labai atsargiai žiūrima į derybas dėl MMA. Pasak jo, galbūt šiais metais netgi reiktų nukrypti nuo Trišalėje taryboje sutartos MMA formulės, nes kitaip Lietuva labai rizikuoja įsivelti į infliacijos spiralę.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos įmonės šiuo metu sprendžia išgyvenimo klausimus dėl ženkliai išaugusių elektros kainų. Energijos sąnaudos įmonių savikainoje yra pakilusios tarp 2 iki 4 kartų, todėl kyla būtinybė didinti produkcijos kainas. Ypač elektros energijai imlių sektorių įmonėms energijos sąnaudos tampa nepakeliamos. Pastebima, jog kitose valstybėse yra ir daug mažesnių elektros kainų. Dėl to įmonės praranda konkurencingumą tarptautinėse rinkose: vyksta ir eksporto kontraktų nutraukimai, ir nebegaunami nauji užsakymai, dalis įmonių jau dabartiniu laikotarpiu generuoja nuostolį, yra priverstos mažinti gamybos apimtis/dalinai stabdyti veiklas, trumpinti darbo laiką, atleisti darbuotojus, planuoja karpyti išlaidas (darbo užmokesčių fondas, investicijos.
