Svarstant ES pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo pasiūlymą turi būti atsižvelgta į atskirų pramonės šakų specifiką
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) tvirtai palaiko iniciatyvą sukurti pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM) – tokia nuostata buvo deklaruota šiandien vykusioje diskusijoje su Užsienio reikalų ministerijos atstovais. LPK remia šią priemonę, kadangi ji yra būtina siekiant užtikrinti lygesnes konkurencijos sąlygas ES šalių įmonėms, ypatingai siekiant įgyvendinti ES klimato neutralumo tikslus ir atitinkamų įsipareigojimų stoką iš pagrindinių prekybos partnerių pusės.
„Atsižvelgdami į ES klimato neutralumo įsipareigojimus ir atitinkamų įsipareigojimų stoką iš pagrindinių prekybos partnerių pusės, manome, kad PADKM gali prisidėti prie anglies dioksido ir investicijų nutekėjimo problemos sprendimo, padėti išsaugoti Europos pramonės konkurencingumą bei paskatinti pasaulines ambicijas klimato kaitos srityje, užtikrinant lygias konkurencijos sąlygas mūsų įmonėms“, – susitikime pažymėjo LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Susitikime LPK atstovai atkreipė dėmesį, kad šis mechanizmas turi atitikti PPO reikalavimus, kad būtų sumažinta atsakomųjų veiksmų rizika, išvengta galimų ginčų procedūrų ir užtikrintas teisinis tikrumas. Mechanizmas turi būti laikomas išimtinai klimato ir aplinkos apsaugos priemone, o ne pajamų šaltiniu.
PADKM turėtų būti papildoma priemonė šiuo metu taikomai anglies dioksido nutekėjimo rizikos sektorių apsaugai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS). ATLPS, savo ruožtu, turėtų išlikti pagrindiniu rinkos pagrindu veikiančiu instrumentu pramonės ir energetikos sektoriaus emisijų mažinimui ekonomiškai veiksmingu būdu.
„Nuogąstaujame, kad visiškas ir staigus esamų anglies dioksido nutekėjimo priemonių pakeitimas nauju PADKM mechanizmu, galėtų sukelti didelį neapibrėžtumą, sutrikdytų ilgalaikius investicinius sprendimus jau priimtus remiantis neseniai peržiūrėtais 2030 m. tikslais, sumažintų pramonės pajėgumus investuoti į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas ir taptų kliūtimi konkuruojant dėl patekimo į trečiąsias rinkas su mažesnės anglies dvideginio sudėties produktais. Todėl būtina siekti, kad ATLPS anglies dioksido nutekėjimo apsaugos priemonės – nemokami ATL ir netiesioginių kaštų kompensavimas – būtų tęsiamos iki ir po 2030 m.“, – susitikime pabrėžė LPK prezidentas.
LPK atstovų nuomone, Pajamos iš PADKM turėtų būti naudojamos Europos Sąjungoje, siekiant sumažinti anglies dvideginio ir investicijų nutekėjimą, investicijoms į mažai anglies dvideginio į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą, finansuoti infrastruktūrai ir prisidėti prie mokslinių tyrimų iniciatyvų.
Susitikime dalyvavusios įmonės atkreipė dėmesį, kad ES institucijose vykstant intensyvioms politinėms ir techninėms rengimo diskusijoms, būtina atkreipti dėmesį į Lietuvos įmonių specifinę situaciją. Vertindami Lietuvos trąšų ir cemento gamintojų galimybes įgyvendinti naujus aplinkosauginius tikslus, yra būtina užtikrinti, kad įvedus CBAM šie anglies dioksido nutekėjimo riziką patiriantys sektoriai gautų dalį nemokamų apyvartinių taršos leidimų (ATL) bent iki 2030 metų, t. y. kad šiame etape šios dvi priemonės liktų kaip viena kitą papildančios, o ne kaip alternatyvos. Visos prognozės ir politinis ES kursas rodo ATL kainų kilimą ateityje. Šios papildomos išlaidos sumažintų įmonių pajėgumus investuoti į mažiau anglies dioksido į aplinką išskiriančias ar CO2 neutralias technologijas ir taip mažinti globalias emisijas.
CBAM mechanizmas turėtų būtų paremtas veidrodiniu esamai ATLPS principu: pagal esamą metodiką turėtų būti skaičiuojamos realios importuojamo produktų gamybos CO2 emisijos; iš šio lygio atimant ETS numatytomis maksimaliomis emisijų vertėmis (benchmark) pagrįstas ES pramonei suteikiamas nemokamų ATL lygio emisijas; už emisijas, viršijančias ETS numatytus maksimalius emisijų lygius (benchmark), importuotojas mokėtų esamą ETS ATL rinkos kainą.
Pabrėžta, kad tarp prioritetinių sektorių, kuriems CBAM būtų taikomas pirmiausiai, būtų būtent trąšų ir cemento gamintojai, drauge su elektros ir plastiko (PET) sektoriais, o ilgainiui turėtų būti įtraukta ir daugiau sektorių bei subsektorių. Azotinių trąšų ir cemento gamybos pramonė yra brandi, gamybos technologijos ir jų efektyvumas yra aiškūs, gamintojų skaičius pasaulyje yra ribotas. Todėl tokių produktų gamybai CBAM taikymas būtų paprasčiausias. Be to šių pramonės šakų ES gamintojai jau dabar patiria žymius ATL kaštus, tuo tarpu kai trečiųjų šalių gamintojai, net ir turėdami gerokai didesnes CO2 emisijas tonai produkto, tokių kaštų nepatirdami, naudojasi konkurenciniu pranašumu. CBAM tokią situacija pakoreguotų.
