ŠMM ir verslas sutaria dėl švietimo sistemoje būtinų pokyčių
Mokytojų rengimas, mokymo programų atnaujinimas, profesinis orientavimas, neformalus ugdymas, švietimo iššūkiai regionuose, glaudesnis verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimas – šias temas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis aptarė su naująja švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene.
„Švietimas – sritis, kurioje kur besi, ten skauda: visur problemos. Bet visi jau supranta, kad reikalingi pokyčiai. Deja, paprastų receptų nėra. Švietime nėra taip, kaip įmonėje: pakeitus valdybą ar vieną vadovą visų problemų neišspręsi. Vienas ministras nieko negali padaryti. Ministerija turi duoti kryptį ir instrumentus, bet turime veikti visi: verslas, politikai, mokyklų bendruomenė. Jeigu nebus bendros aiškios krypties, tuomet pokyčiai neįvyks. Vienas pirmųjų darbų Vyriausybės programos įgyvendinimo planas, bet jį įgyvendinant turi dirbti visos bendruomenės kartu“, – sako J. Petrauskienė.
Pasak R. Dargio, daugėja bandymų supriešinti didžiuosius darbdavius ir likusią visuomennę, mokyklose vaikai nėra mokomi verslumo, valstybė nesistengia auginti ir stiprinti vidurinę klasę: „Nuo Vakarų atsiliekame vidutinių ir smulkių įmonių skaičiumi, taip pat turime potencialo sužibėti ir aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose, todėl labai svarbu, kad valstybė savo ateitį grįstų kūrybingais, išmaniais žmonėmis. Tam reikalinga privaloma mokytojų rengimo programa, efektyvi dabartinių mokytojų perkvalifikavimo programa, profesinio orientavimo sistema, pameistrystės programa, aktyvesnis profesinių ir verslo bendradarbiavimas“.
Nuo Vakarų atsiliekame vidutinių ir smulkių įmonių skaičiumi, taip pat turime potencialo sužibėti ir aukštesnės pridėtinės vertės sektoriuose, todėl labai svarbu, kad valstybė savo ateitį grįstų kūrybingais, išmaniais žmonėmis.
Petrauskienės teigimu, jeigu norime stiprių mokytojų, juos turi rengti stiprūs universitetai. Svarbus ir verslo dalyvavimas neformaliame švietime bei mokymosi visą gyvenimą srityje. Profesinio rengimo srityje ministrė pasigenda aiškios krypties ir pastebi, kad į sektorinius centrus investuoti pinigai, tačiau iš jų grąžos nereikalaujama.
„Šiuo metu vaikams trūksta kūrybingumo lavinimo, žinių, kaip sukurti produktą, kaip ugdyti asmeninius talentus. Neformaliame švietime ir verslas turi visiškai kitaip pristatyti patį gamybos ir viso verslo procesą: reikia padėti vaikams suvokti kaip veikia įmonės, mokyklose turi būti metodiškai aiškinama, kas yra marketingas, logistika, dizainas. Šiuo metu apie tai nėra kalbama“, – teigia R. Dargis.
Ministrė siūlo švietimo politiką susieti su regionine politika, nes dabar tarp didmiesčių ir regiono mokyklų neretai žioji praraja: „Geros ir blogos, mokyklos, silpni ir stiprūs mokytojai ir t.t. – dabar netolygumas labai didžiulis, todėl reikalingi sprendimai, kaip tą netolygumą mažinti. Turime padėti savivaldai rasti sprendimus“.
LPK teigiamai vertina tai, kad švietimas šiai Vyriausybei yra viena prioritetinių programos sričių. XVII-osios Vyriausybės programoje atsidūrė ir daugelis LPK teiktų pasiūlymų, tačiau papildomai į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą ir Švietimo ir mokslo ministerijos metinius planus siūloma įtraukti šiuos tikslus ir susijusias priemones:
- Sukurti neformalaus švietimo rėmimo mechanizmą, finansuojamą valstybinio ir privataus sektorių bendradarbiavimo principu, siekiant įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą tikslus;
- Įveiklinti darbingo amžiaus žmones darbo rinkoje, pasitelkiant neformaliojo švietimo priemones, stiprinančias žmogiškojo kapitalo konkurencingumą bei užtikrinant bendrųjų ir profesinių kompetencijų dermę;
- Skatinti verslo asociacijų dalyvavimą profesinių mokyklų ir sektorinių praktinio mokymo centrų valdyme (tampant dalininkais), taip suformuojant sektorinius profesinių mokyklų tinklus;
- Pabaigti rengti visų sektorių profesinius standartus ir pagal juos optimizuoti mokymo programas ir mokymo priemones, įtraukiant į šį procesą verslo asociacijas;
- Pakeisti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų finansavimo metodiką, siekiant, kad mokslas dirbtų ne tik sau, bet ir verslui;
- Sukurti paskatas, kurios motyvuotų ūkio subjektus deklaruoti jų vykdomas investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą;
- Sukurti priemones mokslininkų darbui verslo įmonėse, numatant dalies jų darbo užmokesčio kompensavimą ir išlaikant darbo vietas mokslo ir studijų institucijose jų darbo įmonėse laikotarpiui.
