Rugpjūtį gerėjo Lietuvos pramonės lūkesčiai: panašiau į susitaikymą, o ne į optimizmą

Lietuvos pramonės lūkesčiai rugpjūčio mėnesį gerėjo – padidėjo nuo 45,9 (liepos mėnesį) iki 47,1 ir pakeitė nuo gegužės mėnesio besitęsusias jų prastėjimo tendencijas, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas (PLI)*.

Optimistiškesnį vertinimą po keturių mėnesių labiausiai lėmė gerėję lūkesčiai dėl pramonės produkcijos gamybos artimiausiais mėnesiais ir šiek tiek gerėję lūkesčiai dėl pramonės paklausos. Užsakymų kiekiai pramonėje, kiek pagerėję nuo šių metų pradžios, išlieka stabilūs (nei reikšmingai didėja, nei mažėja). Atsargų lygiai yra pakankami, ne per dideli. Iš esmės nekinta ir paklausos eksporto rinkose, nors, pavyzdžiui, tekstilės ir drabužių siuvimo sektorių įmonės tikisi tolesnio produkcijos eksporto mažėjimo.

Nors tokias pramonės lūkesčių tendencijas, kuriose fiksuojamas santykinis optimizmas, galima būtų aiškinti kaip įmonių prisitaikymą prie mažesnių, neaugančių jos produkcijos paklausos apimčių, tačiau net ne viename pramonės sektoriuje didėja darbuotojų skaičiaus mažinimo nuotaikos. Pardavimų augimo tikisi reta įmonė. Įsivyrauja tam tikras štilis.

Nors didžioji dalis įmonių neplanuoja keisti darbuotojų skaičiaus, tačiau darbuotojų mažinimo nuotaikomis gyvena beveik kas šešta tekstilės gamybos įmonė ir beveik kas trečia drabužių siuvimo įmonė. Sektorius susiduria su agresyvia konkurencija iš Azijos gamintojų, kuriai atsilaikyti trukdo aukšti gamybos kaštai Lietuvoje. Panašios nuotaikos slegia ir metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos sektoriaus įmones. Pastarosios susiduria su paklausos eksporto rinkose dideliu trūkumu (vis dar stringa Vokietijos automobilių pramonės užsakymai). Darbuotojų skaičiaus didinimo klausimą artimiausiu metu spręs beveik kas antra kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių ir guminių ir plastikinių gaminių gamybos sektorių įmonės.

Gamybinių pajėgumų panaudojimas rugpjūčio mėn. siekė 72,4 proc. ir buvo 0,4 proc. punkto didesnis nei liepos mėnesį. Toks pajėgumų panaudojimo rezultatas yra mažesnis nei ilgametis pajėgumų panaudojimo rodiklis, kuris siekia 75 proc. (2015–2024 m. rugpjūčio mėn.). Didesnis nei vidutinis pajėgumų panaudojimas pramonėje buvo tik maisto produktų gamybos (87,4 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (84,9 proc.) ir tekstilės gaminių gamybos (74,7 proc.) sektoriuose. Didesnėje dalyje visų pramonės sektorių pajėgumų panaudojimas per mėnesį didėjo, t. y. buvo didesnis nei liepos mėnesį. Jis per mėnesį mažėjo metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (nuo 85,7 proc. liepos mėn. iki 84,9 proc. rugpjūčio mėn.), medienos bei medienos ir kamštienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba; gaminių iš šiaudų ir pynimo medžiagų gamybos (nuo 71,9 proc. liepos mėn. iki 71,8 proc. rugpjūčio mėn.) bei drabužių siuvimo (nuo 69,7 proc. liepos mėn. iki 68,9 proc. rugpjūčio mėn.) sektoriuose.

Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai rugpjūčio mėn. buvo fiksuoti guminių ir plastikinių gaminių gamybos (lūkesčių indeksas siekia 64,6, kai liepos mėn. siekė 55,3), kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos (53,7, liepos mėn. – 53,3), maisto produktų gamybos (49,6, liepos mėn. –  48,3), drabužių siuvimo (48,1, liepos mėn. – 44,8), baldų gamybos sektoriuose (47,8, liepos mėn. –  46,2), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos (47,8, liepos mėn. –  47,9), chemikalų ir chemijos produktų gamybos (47,3, liepos mėn. –  46,2).

„Laikas vis tik įsiklausyti į tai, ką sako verslas, kuris kas dieną priiminėja sprendimus dėl žaliavų įsigijimo, priima naujus užsakymus. Net jei pirmas šių metų pusmetis buvo gana neblogas ir būtent pramonė buvo vienas iš šalies ekonomikos augimo variklių, šiandieninė situacija rodo, kad geresnio antro pusmečio tikėtis nereikėtų. Įmonės teigia susiduriančios su užsakymų problemomis visose rinkose. Vokietijos ekonomika, mūsų pagrindinė lietuviškos kilmės produkcijos eksporto rinka, antrą šių metų ketvirtį traukėsi, jos vartotojų lūkesčiai sumažėjo. Rugpjūčio mėnesį smarkiai krito ir jos pramonės,  ir visos euro zonos pramonės lūkesčiai (PMI – Purchasing Managers‘ Index), stoja investicijos. Net jei vartotojų perkamoji galia šiandien yra gera dėl augančių atlyginimų, tačiau kiti ekonomikos augimo veiksniai, manau, jau labai greitai mums primins, kad tvarus konkurencingumas yra anaiptol ne tik augantys atlyginimai“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

—

*Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės (apdirbamosios gamybos) verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis. Pramonės lūkesčių indeksas yra svertinis keturių rodiklių vidurkis: gamybos prognozė (35 proc.), pramonės paklausos vertinimas (30 proc.), atsargų vertinimas (su priešingu ženklu; 20 proc.) ir darbuotojų prognozė (15 proc.). Pramonės lūkesčių indekso reikšmės svyruoja intervale nuo 0 iki 100, kur 50 rodo neutralią, be aiškios krypties įmonių vadovų nuomonę dėl ateities verslo tendencijų, daugiau 50 – pramonės augimo tendencijas, mažiau 50 – pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.