Lpk Logo Lt

Prezidiumo posėdyje – regionų politikos aktualijos

2017 11 16

Š. m. lapkričio 14 d. Lietuvos pramonininkų konfederacijos nariai rinkosi į prezidiumo posėdį aptarti regionų politikos aktualijų. Posėdyje dalyvavo ir regionų plėtros gairių “Baltąją knygą”  pristatė VRM viceministras Giedrius Surplys, apie atliktą ir jau diskusijų viešoje erdvėje sulaukusią Regionų specializacijos studiją kalbėjo Ūkio viceministrė Lina Sabaitienė ir Ūkio ministro patarėja Lineta Jakimavičienė, komentavo “Investuok Lietuvoje” regionų plėtros komandos vadovė Živilė Kazlauskaitė.

Regioninės politikos gairės

Lietuvoje netolygus ekonominis augimas ir ryški socialinė atskirtis: nedarbo lygis 5,7% Klaipėdos apskrityje ir 13,7% Utenos apskrityje, namų ūkio pajamos vienam gyventojui: 325 EUR Utenos apskrityje ir 499 EUR Vilniaus apskrityje.

Gyventojų skaičius mažėja visose apskrityse išskyrus Vilnių. Itin sparčiai sensta Utenos, Alytaus ir Panevėžio apskritys. Šalia ekonominių priežasčių keisti gyvenamą vietą žmonės įvardija ir kokybiškos aplinkos bei paslaugų trūkumą

Pagrindiniai iššūkiai, planuojant regionų ateitį, ekonomika ir kokybiška gyvenamoji aplinka bei paslaugos. Tikime, kad juos padės spręsti veiksminga regioninė politika.

Ramsčiai, kurie padėtų spręsti iššūkius, tai stipri, atsakinga, į ekonominę plėtrą orientuota savivalda, įgalinti, aiškiai apibrėžti ir kryptingai vystomi regionai, objektyvi suderinta vietos, regiono ir valstybės plėtra

Uždaviniai tikslui pasiekti yra keli: sukurti prielaidas veiksmingai regioninei politikai (savivalda, regionai, suderinta plėtra, geografiškai subalansuoti Lietuvos ekonominį augimą, geografiškai subalansuoti kokybišką gyvenamąją aplinką ir paslaugas.

Anot G. Surplio, jau yra atikta nemažai darbų: „Įvyko pirmasis Lietuvos regioninės politikos pavasario forumas, Užsienio reikalų ministerija paskyrė ambasadorę darbui su savivaldybėmis, praplėsta Regionų plėtros tarybų sudėtis – trečdalį sudarys verslas ir socialiniai partneriai, prasidėjo regionų ekonominės specializacijos kūrimas bendradarbiaujant valdžiai ir verslui, sukurta ES priemonė greitam investicijų pritraukimui į savivaldybes, pasiruošta, kad 2018 m. biudžete savivaldybėms nebūtų sumažinta dotacija, jeigu jos gavo viršplaninių pajamų iš GPM, kad valstybinės žemės perdavimas savivaldybėms sutrumpėtų nuo 6 mėnesių iki 6 savaičių, pasirengta įgyvendinti lengvatinių būsto paskolų mažuose miestuose programą“.

G. Surplio pristatymas čia

Lietuvos ekonominių teritorijų specializacijos studija

Regionų speciaizacijos studijos pristatymą L. Jakimavičienė pradėjo, akcentuodama, kad „studija susideda iš 2 dalių: regionų socio-ekonominių rodiklių apžvalgos ir ekonominės specializacijos analizės“.

Nuo 2012 metų Lietuvos populiacija vidutiniškai mažėjo po 31 tūkst. gyventojų per metus. Didžiausią įtaką gyventojų skaičiaus mažėjimui daro emigracija (2/3 bendro pokyčio) ir neigiama natūrali gyventojų kaita (1/3 pokyčio). Šiaurės Lietuva taip pat kenčia nuo gyventojų senėjimo. Gyventojų skaičius auga tik aplink didžiuosius traukos centrus, nes didžioji dalis persikraustančių gyventojų keliasi į didmiesčių rajonus. Vidutinis darbo užmokestis regionuose yra mažas ir koreliuoja su dideliu nedarbo lygiu. Daugelyje Lietuvos savivaldybių sąlyginai žemesnis darbo užmokestis koreliuoja su aukštesniu nedarbo lygiu.

Pagal ekonominį aktyvumą išskiriami 3-4 didieji traukos centrai ir 4-6 mažieji centrai, 1-3 Vilnius, Kaunas, Klaipėda; Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Mažeikiai, Utena.

Didieji traukos centrai Lietuvoje pirmauja pagal mažų ir vidutinių įmonių skaičių ir juose kiekvienais metais įregistruojama daugiau naujų įmonių ir juridinių asmenų nei išregistruojama. Mažesniuose traukos centruose taip pat yra didesnė nei vidutinė mažų bei vidutinių įmonių koncentracija Lietuvoje, tačiau jų skaičius auga žymiai lėčiau. Visuose traukos centruose sparčiai augančių įmonių („gazelių“) koncentracija yra didesnė nei kituose regionuose.

Ateities kryptis – save išlaikantys, kritinio ekonominio dydžio ir specializaciją gilinantys funkciniai regionai.

Kaip pažymėjo prelegentai, tai tik diskusijos su verslo ir visuomenės, savivaldovais atstvais pradžia. Lietuvos pramonininkų konfederacija ir toliau rengs susitikimus su valdžios atstovais, kuriuose kiekvienas LPK bendruomenės narys galės reikšti poziciją, aktyviai dalyvauti dialoge su sprendimų priėmėjais.

Susijusios naujienos

Europos verslas siunčia žinutę pirmininkavimui ES Tarybai...

2023 11 24
Original 5e9f3515 7f43 4928 B09a F663bd5f0f36

Indonezijos parlamentarai apsilankė Lietuvos pramonininkų...

2023 11 24
2023.11.23 In Parlamento Nariai Lpke 3 E1700813752707

Raginame eksportuotojus išsakyti poreikius dėl trūkstamų ...

2023 11 23
Adobestock 32789054 Scaled E1700734019261
Archyvas, Ekonominių regionų specializacijos studija, Pranešimai žiniasklaidai, Regionų politikos gairės, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"lang":"lt","post__not_in":[3217],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, Ekonomini\u0173 region\u0173 specializacijos studija, Prane\u0161imai \u017einiasklaidai, Region\u0173 politikos gair\u0117s, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="499">

Įrašykite paieškos frazę: