Pramonininkai siekia kryptingo regioninės politikos formavimo nacionaliniu lygiu

Kryptingas ir aktyvus regioninės politikos formavimas ir koordinavimas nacionaliniu lygiu, sutelkiant daugiau galių ir atsakomybių savivaldybėms ir pakeičiant savivaldybių biudžeto formavimo principus – tokius siūlymus vakar susitikime su vidaus reikalų ministru Eimučiu Misiūnu išsakė LPK atstovai – prezidentas Robertas Dargis, viceprezidentas Alvydas Stulpinas ir vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė.

„Regioninė politika pirmiausia turi būti orientuota į pramonės plėtrą ir ekonomikos stiprinimą regionuose. Regionams, kurie dar turi potencialo ir noro atsikelti, reikia padėti. Dabar savivaldybės neturi nei instrumentų, nei finansinės motyvacijos kurti darbo vietas ar pritraukti investicijas. Už savivaldybes sprendimus priima ministerijos, nors realiai sprendimų priėmimo teisė turi būti perduota savivaldai“, – sako R.Dargis.

Pasak E.Misiūno, būtina stiprinti regionų plėtros tarybas,  kiekvienas regionas turi surasti ir išgryninti savo stipriąją pusę, o tada bus galima investuoti į šio potencialo vystymą. Kalbėdamas apie emigracijos priežastis ministras pabrėžė, kad pagrindinės yra socialinės ir biurokratinės, yra juntama ir globalizacijos procesų įtaka.

LPK prezidentas pažymėjo, kad yra būtinas išsamus emigracijos priežasčių tyrimas, reikia galvoti kaip spręsti demografijos klausimus. Viena iš priežasčių – žmogiškojo orumo klausimai, todėl yra ne taip lengva pakeisti žmogaus mąstymą. Pasak jo, tai ką dar galima pakeisti, tai reikia keisti jau dabar – regioninė politikos klausimų sprendimai yra šios dienos aktualija, emigracijos klausimų sprendimas yra ilgalaikis ir labai svarbus procesas.

R.Dargis pabrėžė, kad regionuose yra būtina sudaryti sąlygas smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai. Buvo pabrėžta, kad šalia Lietuvos yra Skandinavijos valstybės ir jų gamybos perkėlimas ir plėtra yra dar vienas placdarmas naujoms investicijoms regione. Bet jeigu mes nesudarysime tam sąlygų, tai jų gamyba gali būti perkelta į Lenkiją.

Viceprezidentas A.Stulpinas pažymėjo, kad regionų plėtros tarybos turėtų glaudžiau bendradarbiauti su verslo atstovais, verslo asociacijoms turėtų būti suteiktos didesnės realios galios tarybų veikloje. Šiandien verslas tarybose yra tik patariamasis balsas, bet tai nėra optimalus kelias. Pasak jo, akivaizdu, kad ne visos savivaldybės yra suinteresuotos verslo plėtra regionuose, jos pasirenka lengvesnį kelia – ES lėšų įsisavinimą. Tikėtina, kad ES struktūrinių fondų parama po 2020 metų dar ženkliau sumažės, todėl verslo investicijų klausimas regionams taps dar aktualesnis.

LPK teikė su regionine politika  ir kitomis  Vidaus reikalų ministerijos valdomomis sritimis susijusius pasiūlymus,  dalis kurių buvo atspindėti septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje.

Visgi dalis  svarbių pasiūlymų liko nepaminėti, todėl LPK siūlo juos įtraukti į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą ir Vidaus reikalų ministerijos metinius planus:

1. Parengti atskirties tarp regionų mažinimo programą (strategiją), užtikrinančią esminius regioninės politikos pokyčius – verslo sąlygų gerinimą, investicijų pritraukimą, vietinės darbo jėgos išsaugojimą ir nepalankių demografinių pokyčių suvaldymą.
2. Užtikrinti kryptingą ir aktyvų regioninės politikos formavimą nacionaliniu lygiu, sutelkiant finansinius ir valdymo resursus vienoje ministerijoje ir keičiant požiūrį į regionus, kaip asignavimų valdytojus bei daugiau galių suteikiant savivaldybėms.
3. Siekti savivaldybių biudžeto formavimo principų keitimo, regionų finansavimą glaudžiai susiejant su regioninės politikos formavimu ir jos įgyvendinimu bei perduodant savivaldybių atsakomybei tam tikros dalies biudžetinių lėšų valdymą. Didinti savivaldybių motyvavimą, grąžinant savivaldybei pelno ir nekilnojamojo turto mokesčio dalį, kuri buvo surinkta savivaldybės teritorijoje, peržiūrint akcizų perskirstymą ir t.t.
4. Stiprinti regionų plėtros tarybų savarankiškumą ir jų glaudesnį bendradarbiavimą su verslo atstovais, suteikiant verslo asociacijoms didesnes galias regionų plėtros tarybų veikloje, įstatyme numatant, kad verslo asociacijų atstovai turėtų vienodą balsavimo teisę, kaip ir kiti regionų plėtros tarybų nariai.
5. Peržiūrėti planuojamas investicijas, įvertinant kokią pridėtinę vertę jos kuria ir kaip prisideda prie pagrindinių regionų problemų sprendimo, bei numatyti priemones, užtikrinančias kryptingą investicijų panaudojimą, vengti perteklinės infrastruktūros kūrimo, didinančios savivaldybių išlaidas jos išlaikymui.
6. Numatyti mokestines ir administracines priemones regionų ekonomikos augimo skatinimui, užimtumo didinimui ir investicijų pritraukimui.
7. Organizuoti viešojo sektoriaus darbuotojų bei visuomenės mokymus naudotis elektroniniu parašu.
8. Užtikrinti teisinę ir finansinę galimybę priimti į darbą aukšto lygio IT specialistus (ekspertus) valstybės institucijose, kurių funkcijos susijusios su e-Valstybės vizijos įgyvendinimu. Tokiu būdu būtų keliama institucijų darbo kokybė.
9. Užtikrinti elektroninių paslaugų plėtrą ir jų naudojimą valstybinėse institucijose, siekiant pašalinti biurokratines kliūtis ir verslo apribojimus.
10. Peržiūrėti asmens tapatybės nustatymo procedūras naujų technologijų (ir jų galimybių) kontekste, siekiant sumažinti elektroninio verslo (ypatingai, dalinimosi platformų) veiklos apribojimus, tuo pačiu ne tik didinant bendruomeniškumą, verslumą ir dalinimąsi, tačiau ir gerinant saugumo aspektus.
11. Svarstyti galimybę sukurti „valstybines e. pašto dėžutes“ visiems gyventojams, verslo atstovams bei institucijoms, siekiant užtikrinti valstybės institucijų siunčiamos informacijos gavimą elektroniniu būdu. Tokiu būdu valstybės institucijoms būtų sudarytos geresnės galimybės pasiekti gyventojus, verslo atstovus ir su jais komunikuoti.
12. Plėtoti e-rezidento projektą ir siekti jo  įgyvendinimo.
13. Nustatyti palankesnes atvykimo sąlygas tiems užsieniečiams, kurie atvyksta užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, įvertinant ne tik veiksmingos nelegalios migracijos kontrolės poreikį, bet ir siekį efektyviai pritraukti investicijas į Lietuvą.
14. Asmenims, kurių profesija yra trūkstamų profesijų sąraše, leidimo laikinai gyventi išdavimo terminą sutrumpinti iki 1 mėnesio, o skubos tvarka iki 2 savaičių Pvz., tarptautinių krovinių vežimo vairuotojų trūksta, tačiau jų įdarbinimas praktikoje užtrunka iki 4 mėnesių, kai kaimyninėse šalyse tai trunka iki dviejų savaičių. Šiuo metu dėl vairuotojų trūkumo įmonės ne tik negali plėsti savo veiklos, bet patiria nuostolius dėl sunkvežimių prastovų. Šio siūlymo įgyvendinimas atitinka nacionalinės saugomo strategijos nuostatas ir ženkliai prisidėtų  prie transporto sistemos konkurencingumo didinimo.
15. Migracijos tarnybose paspartinti dokumentų apdorojimą, jų priėmimą ir išdavimą, išskirti atskirą langelį trečių šalių vairuotojų dokumentų pridavimui ir išdavimui. Siekiant paspartinti dokumentų pateikimą ir apdorojimą siūlome savo tarpininkavimą – surinkti dokumentus iš vežėjų ir pateikti juos Migracijos departamentui.
16. Siekiant mažinti avaringumą ir su tuo susijusias verslo rizikas, siūlome suteikti įmonėms galimybę gauti informaciją apie vairuotojo KET pažeidimus, o ypač dėl vairavimo apsvaigimo būsenoje.