LPK nariams pristatytos formuojamo ES biudžeto kryptys: didesnis dėmesys konkurencingumui ir saugumui
Sausio 12 d. susitikime su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) nariais Europos Komisijos atstovas Lietuvoje Marius Vaščega pristatė pagrindines gaires, kaip šiuo metu formuojamas naujasis Europos Sąjungos 2028–2034 metų daugiametis finansinis planas. Pasak jo, būsimas ES biudžetas orientuojamas į paprastumą, didesnį regioniškumą, konkurencingumo stiprinimą ir politinių prioritetų įgyvendinimą, atsisakant perteklinio „mikrovaldymo“.
Siūlomas ES biudžeto dydis siekia apie 2 trln. eurų ir būtų skaičiuojamas nuo bendrųjų nacionalinių pajamų, o ne nuo bendrojo vidaus produkto, kas laikoma palankesniu sprendimu atviroms ekonomikoms, tarp jų ir Lietuvai. Didžiausia biudžeto dalis – 44 proc. – numatoma nacionaliniams ir regioniniams partnerystės planams, kurių rengime ir įgyvendinime svarbus aktyvus verslo įsitraukimas.
Lietuva ES statistikoje skirstoma į du regionus – Vilniaus regioną ir likusią Lietuvos dalį. Preliminariai Lietuvai numatyta 14,2 mlrd. eurų, iš kurių 8,1 mlrd. eurų būtų lankstesnės, regioninei plėtrai skirtos lėšos. Finansavimo paskirstymas būtų grindžiamas ekonominiais rodikliais, vidaus regionų skirtumais, migracijos spaudimu ir gyventojų koncentracija mažiau išsivysčiusiuose regionuose.
Dar 21 proc. būsimo biudžeto planuojama skirti Europos konkurencingumo fondui, kuris būtų valdomas centralizuotai ir neskirstomas pagal nacionalines kvotas. Šiame fonde numatomas reikšmingas finansavimo didinimas gynybos pramonei, transporto ir energetikos infrastruktūrai bei kariniam mobilumui, stiprinant Europos saugumą ir pramonės atsparumą.
Pabrėžta, kad verslo vaidmuo bus svarbus visuose biudžeto formavimo etapuose – nuo nacionalinių ir ES pozicijų derinimo iki regioninių planų rengimo. Nors Lietuvos grynasis balansas ES biudžete, tikėtina, išliks teigiamas, įmokų ir išmokų santykis ateityje gali kisti.
Siekiant užtikrinti siūlomą biudžeto apimtį, planuojama plėsti ES nuosavų išteklių bazę, įskaitant naujus instrumentus, galinčius turėti įtakos didesnėms ES veikiančioms įmonėms.
