LPK kreipėsi į Ekonominės diplomatijos tarybą: Strateginis susisiekimas nėra tik transporto klausimas
Sprendimas nutraukti ir nebefinansuoti skrydžio Vilnius–Londono Sitis kelia rimtų klausimų ne tik dėl vieno maršruto, bet ir dėl Lietuvos požiūrio į strateginį tarptautinį susisiekimą.
Londono Sitis kartu su Heathrow yra du pagrindiniai ne pigių oro linijų oro uostai, esantys arti Londono centro (kuris be visa ypač reikšmingas finansų pasauliui). Būtent iš jų ir į juos skraido verslas. Kiti oro uostai, į kuriuos skraido pigių skrydžių bendrovės, yra nutolę nuo Londono centro apie 80 km, o tai reiškia papildomą laiką ir kitus galimus nepatogumus.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius pabrėžia, kad šio sprendimo poveikis verslui yra akivaizdus:
„Pasikviesti investuotoją ar obligacijų turėtoją, kai reikia skristi per kažkur ar naudotis pigesnėmis oro linijomis, gali ir nepavykti. Skrendant iš Londono Sičio oro uosto praktiškai gali apsisukti per dieną. Tai ne Getvikas ir ne Lutonas, iš kurių reikia toli važiuoti.“
„Lietuvoje pastaruosius trejus metus naujų investuotojų skaičius naujų gamyklų statybai priartėjo prie nulio, nutraukti susisiekimą maršrutu, kuris reikalingas technologijų ir finansinių kompanijų darbuotojams ir investuotojams, atrodo panašu į „dar vieną rimtą smūgį Lietuvos investiciniam patrauklumui“, – pažymi LPK viceprezidentas,„Investor’s Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.
Verslo požiūriu, sprendimų paieška turėtų vykti lygiagrečiai keliais lygmenimis. Pirma, skubiai skelbti naują konkursą ir ieškoti kitų oro linijų, kurios galėtų imtis šio maršruto, prireikus taikant tikslinį viešąjį rėmimą, pavyzdžiui, pasitelkiant regioninius vežėjus. Antra, peržiūrėti leidimų politiką, pagal kurią pigių skrydžių bendrovėms sudaromos sąlygos skraidyti į nutolusius Londono oro uostus, vertinant bendrą ekonominį poveikį valstybei. Trečia, grįžti prie strateginės diskusijos dėl nacionalinių ar regioninių oro linijų modelio, įskaitant galimą Baltijos šalių bendradarbiavimą ir „SAS tipo“ sprendimą.
Atsižvelgiant į tai, kartu su kitomis verslo organizacijomis LPK kreipėsi į Ekonominės diplomatijos tarybos pirmininką ir užsienio reikalų ministrą, prašydama sušaukti neeilinį Ekonominės diplomatijos tarybos posėdį. Tarptautinis susisiekimas yra ekonominės diplomatijos infrastruktūros dalis, todėl sprendimai šioje srityje turi būti priimami dialoge su verslu ir vertinant ilgalaikį poveikį Lietuvos konkurencingumui.
