Lpk Logo Lt

LPK atlikta analizė parodė, kad pramonės lūkesčiai 2015 m. IV ketv. augo

2015 11 02

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) vienintelė šalyje kas ketvirtį atlieka ir pristato aukščiausio lygio 150 Lietuvos įmonių vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – Pramonės lūkesčių indeksą (PLI).  Kartu su 2015 m. IV ketvirčio Pramonės lūkesčių indeksu buvo atlikta dar ir keleto aktualių visuomenei klausimų analizė – Lietuvos darbdavių požiūris į pabėgėlius ir jų integravimą į darbo rinką, Lietuvos įmonių įsiskolinimo lygio (indeksą DIX) kaita.

Lyginant su trečiuoju šių metų ketvirčiu, pramonės lūkesčiai ketvirtąjį ketvirtį kilo 6 punktais. Bendrasis pramonės lūkesčių rodiklis išliko augimo zonoje ir paskutinį ketvirtį siekia 69 punktus. Pozityvios nuotaikos pramonės įmonėse yra suaktyvėjusio vidaus vartojimo ir nuoseklaus naujų užsienio rinkų paieškų rezultatas.

Didžiausią įtaką bendram lūkesčių rodikliui turėjo maisto ir gėrimų pramonės lūkesčių kritimas 14 punktų, chemijos pramonės – augimas 15 punktų, bei metalų, mašinų ir įrenginių sektoriaus lūkesčių šuolis į viršų 18 punktų. Rezultatai rodo, jog maisto sektoriuje įmonės ateitį vertina atsargiau dėl vis dar besitęsiančio naujų rinkų paieškos proceso, kainų spaudimo iš defliacijoje esančios rinkos ir pasaulinių pieno produktų kainų kritimo tendencijų. Chemijos pramonės įmonių nuotaikas labiausiai lėmė palankios pasaulinės energetikos išteklių tendencijos ir pozityvūs lūkesčiai ilgajame laikotarpyje, todėl šiame sektoriuje jau matoma investicijų plėtra.

Produkcijos kainų perspektyvos pramonėje išlieka nežymaus mažėjimo būsenoje. Bendras produkcijos kainų rodiklis augo 10 punktų ir rodo, jog po kelių ketvirčių defliacinės būsenos kainos turėtų pradėti stabilizuotis esamuose rėžiuose.

Vartotojų pasitikėjimo indeksas po penkių mėnesių kritimo vėl pradėjo augti ir spalio mėnesį siekė 10 procentinių punktų. Realiai rinkoje matomas vartojimo augimas taip pat pozityviai nuteikia ir pramonės įmones. Vidaus paklausos perspektyvos rodiklis, palyginus trečiąjį šių metų ketvirtį su ketvirtuoju, pakilo 14 punktų. Palankias sąlygas vidaus rinkos paklausai sudarė vartotojų perkamosios galios augimas ir galimai optimistinės metų pabaigos nuotaikos.

Trečiąjį ketvirtį eksporto rinkų klausimu buvę itin pozityviai nusiteikę maisto ir gėrimų bei tekstilės ir drabužių pramonės įmonių atstovai savo lūkesčius ketvirtąjį ketvirtį atitinkamai mažino 25 ir 11 punktų. Tokį požiūrį galėjo suformuoti užsitęsusi naujų rinkų paieška ir ženklus bendras eksporto rodiklių kritimas NVS, Rusijos ir MENA – Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos – šalių rinkose. Tokią tarptautinės prekybos padėtį šiek tiek atsveria augantys pardavimai Europos Sąjungos rinkoje. Bendros šių sektorių eksporto perspektyvos krito neženkliai – nuo 65 iki 64 punktų – ir išliko augimo zonoje.

Pramonės įmonės tikisi, kad žaliavų kainos pradės stabilizuotis – tai rodo bendras žaliavų kainų perspektyvų rodiklio kilimas nuo 45 iki 56 punktų. Daugelis pramonės šakų tikisi dabartinių kainų nusistovėjimo. Ženklesnis rodiklio augimas matomas chemijos pramonėje, kur indeksas kilo nuo žemos 30 punktų bazės iki 59 punktų.

Lūkesčiai dėl naujų darbuotojų paklausos labiausiai keisis maisto ir gėrimų bei metalų, mašinų ir įrenginių sektoriuose.Pirmajame sektoriuje indeksas krito 16 punktų ir atsidūrė ties 63 procentų riba. Tuo tarpu metalų, mašinų ir įrenginių pramonė į darbuotojų kiekio kitimą žvelgia labai pozityviai – indeksas kilo 28 punktais. Bendras apdirbamosios pramonės lūkesčių dėl darbuotojų paklausos rodiklis išliko beveik nepakitęs, t.y. teigiamas ir siekė 59 punktus.

Visos pramonės šakos darbo užmokesčio perspektyvas vertino teigiamai, o bendras indeksas kilo 3 punktais ir  išliko palyginti aukštas.

Esant dideliam neapibrėžtumui rinkose įmonės vis dar prieštaringai žiūri į papildomą skolinimąsi. Skolinimosi rodiklio reikšmė paskutinį ketvirtį nukrito 1 punktu ir siekia 51 punkto ribą. Kaip ir trečiajame ketvirtyje verslo ryžtas skolintis išlieka mažas, bet skolinimosi paklausą ateityje gali padidinti įmonių ketinimai plėstis į naujas užsienio rinkas ir naujojo 2014-2020 m. ES fondų investicijų laikotarpio pradžia.

Lietuvos darbdavių požiūris į pabėgėlius ir jų integravimą į darbo rinką yra pozityvus:  46,25 proc. respondentų atsakė, jog priimtų pabėgėlius darbui į savo įmonę, 27,5 proc. negalėjo atsakyti į šį klausimą ir tik 26,25 proc. apklaustųjų nurodė, kad yra nepasirengę priimti tokių darbuotojų.

Atsakydami į klausimą, kokių paskatų priimti pabėgėlius iš valstybės tikisi,  pramonės įmonių atstovai minėjo, jog tikisi mokestinių lengvatų (42,5 proc.) arba subsidijų (36,25 proc.). 21,25 proc. respondentų minėjo, kad tikisi, jog  į Lietuvą atvyks kvalifikuoti arba mažai kvalifikuoti specialistai, kurie turi motyvaciją dirbti – tokiu atveju įmonės sutiktų tokius darbuotojus priimti ir be papildomų paskatų iš valstybės. Regionuose vykdantys veiklą respondentai pažymi, kad nekvalifikuotos darbo jėgos regionuose netrūksta, todėl įmones domintų tik aukštos kvalifikacijos darbuotojai.

Kalbant apie valstybės vaidmenį integruojant pabėgėlius į darbo rinką ir visuomenę, Lietuvos gamintojai tikisi, kad jiems bus suteikiamas pradinis profesinis mokymas (36,25 proc.), žinių ir darbo patirties patikra (28,75 proc.). 35 proc. respondentų nuomone, pabėgėlius geriausia integruoti suteikiant intensyvius kalbos kursus, profesinį mokymą, greitus leidimus dirbti bei dedant dideles pastangas į įtampos bei priešiškumo prieš atvykėlius mažinimą.

Darbdavių atstovai nurodė, jog patys galėtų įvairiomis priemonėmis prisidėti prie šių pabėgėlių integravimo iniciatyvų: pradinio profesinio mokymo įmonėse (43,75 proc.), socialinės integracijos iniciatyvų (23,75 proc.), vietinio žinių ir darbo patirties patikrinimo (16,25 proc.). Kiti teigė, jog svarbiausia įmonėms prisidėti prie teigiamo visuomenės požiūrio į pabėgėlius formavimo. Dalis įmonių atsakė, jog šio klausimo nėra svarsčiusios arba tam neturi žmogiškųjų resursų.

UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas taip pat pristatė Lietuvos įmonių įsiskolinimo lygį – indeksą DIX. Šis indeksas parodo vienam darbdaviui tenkantį visų Lietuvos darbdavių įsiskolinimą „Sodrai“. Kuo mažesnė indekso reikšmė – tuo geriau sumokami ar išieškomi socialinio draudimo mokesčiai, taip pat tai parodo ir geresnę bendrą ekonomikos būklę. Nuo 2011 m., kada pradėtas skaičiuoti indeksas DIX, buvo fiksuojamas daugmaž tolygus Lietuvos įmonių vidutinės skolos „Sodrai“ mažėjimas. Tačiau š.m. III ketvirtį jis netikėtai išaugo , o IV ketv. pradžioje – jo pagreitis reikšmingai sulėtėjo. Pirmąjį kartą nuo krizės pabaigos verslo įsiskolinimai „Sodrai“ nebemažėja – tai dar vienas rodiklis, liudijantis, kad Lietuvos ūkio plėtra pradėjo lėtėti.

Susijusios naujienos

E. Stonkutė: Keli regionai jau pakeliui į vystymosi spąst...

2024 05 14
Eglė Stonkutė

Vidmantas Janulevičius. Mąstykime globaliai ir veikime lo...

2024 05 03
Utena

50 tūkst. iniciatyvą „4 procentai“ palaikančių gyventojų ...

2024 04 29
4 Proc. Gynybai
Archyvas, ekonomika, Eksportas, investicijos, Lūkesčių indeksai, pramonė, Pranešimai žiniasklaidai, Prekyba, Verslas, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"signature":"9874198ac12149bb29a3740491eeb18e","user_id":2,"time":1711471143,"lang":"lt","post__not_in":[3951],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, ekonomika, Eksportas, investicijos, L\u016bkes\u010di\u0173 indeksai, pramon\u0117, Prane\u0161imai \u017einiasklaidai, Prekyba, Verslas, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="506">

Įrašykite paieškos frazę: