LPK analitikas-ekonomistas T. Budreika. Ant pozityvių BVP rezultatų laurų miegoti nevalia
Lietuvos BVP augimas antrąjį šių metų ketvirtį išlieka didžiausias per pastarąjį dešimtmetį: Lietuvos ekonomika neįvertinus kainų lygio išaugo 13 proc. arba 1,5 mlrd. Eur, lyginant su praeitų metų atitinkamu laikotarpiu. Praeitų metų antrąjį ketvirtį pasaulio ir Lietuvos ekonomiką buvo sukausčiusi nauja grėsmė – pandemija, todėl spartų ekonomikos augimą iš dalies galima paaiškinti žema palyginamąją baze.
Tačiau kitas, nemažiau svarbus veiksnys, yra augančios prekių ir paslaugų kainos. Liepos mėnesį infliacijos lygis buvo 4,3 proc. didesnis nei prieš metus, o tai yra taip pat vienas didžiausių infliacijos rodiklių per pastarąjį dešimtmetį, todėl realus BVP augimas siekė 8,6 proc. Priežastys lemiančios aukštą infliacijos augimą jau ne kartą buvo įvardintos – stringančios tiekimo grandinės, auganti naftos kaina, susidarę „butelio kakleliai“ gamybos sektoriuje bei valstybių ekonomikų skatinamoji politika sparčiai išauginusi paklausą.
Lietuvos eksporto duomenys taip pat yra džiuginantys. Vidutinis eksporto tempas pastarąjį dešimtmetį per pirmuosius penkerius metų mėnesius siekė 9 proc., šiemet – net 16 proc. Trečdalį viso eksporto augimo lėmė sparčiai augantis chemijos produktų, reagentų eksportas, penktadalį – elektronikos eksportas ir apie 15 proc. – baldų eksportas. Anksčiau prognozuota, kad reagentų eksporto augimas nebus tvarus, slopstant pandemijai taip pat mažės ir chemijos pramonės eksportas. Visgi, kol kas šių ženklų nematome, nes pandemijos suvaldymas dėl vakcinų neprieinamumo besivystančiose šalyse bei papildomų atmainų tikėtina užsitęs, todėl reagentų poreikis artimiausiu metu išliks.
Gyventojų ir verslo lūkesčiai grįžo į priešpandeminį lygį ir teigiamai ateitį vertina visi sektoriai, išskyrus statybos sektorių, kuriame teigiamų nuotaikų nebuvo fiksuota nuo 2007 m. Teigiami verslo ir gyventojų lūkesčiai skatina vidaus paklausą, todėl nenuostabu, kad mažmeninės prekybos, maitinimo paslaugų ir pramonės paslaugų augimai yra didžiausi per pastarąjį dešimtmetį.
Statistinis nedarbo lygis Lietuvoje jau yra 0,8 proc. p. žemesnis nei buvo prieš pandemiją ir tesiekia 6,4 proc. Laisvų darbo vietų skaičius šiuo metu siekia 21 tūkst. ir tai yra didžiausias skaičius nuo 2008 m. Daugiausiai darbuotojų trūksta pramonės (19 proc.), transporto (15,5 proc.), viešojo valdymo (15,5 proc.) ir prekybos (11,8 proc.) sektoriuose. Didžiausią darbuotojų poreikį tarp pramonės šakų šiuo metu jaučia kompiuterių ir elektronikos pramonė, chemikalų pramonė, maisto pramonė. Sparčiai augant ekonomikai ir mažėjant nedarbo lygiui susidaro dar daugiau paskatų kilti darbo užmokesčiui, todėl pastaruosius penkerius metus vyravęs dešimtadaliu per metus augantis atlyginimas išliks norma.
Ant laurų miegoti nevalia. Per pastarąjį dešimtmetį darbo našumas Lietuvoje augo beveik 4 kartus lėčiau nei darbo užmokestis. O artimiausiu metu įtempta situacija darbo rinkoje lems, kad darbo užmokestis toliau augs sparčiai, todėl šiandien, kaip niekada, reikia paskatų įmonių transformacijai, siekiant išlaikyti konkurencingumą ateityje. Lėtėjantis Lietuvos gyventojų vakcinacijos tempas taip pat rizika ekonomikai. Sėkmingas pandemijos suvaldymas Lietuvoje eksportuotojams leido „užkovoti“ naujas eksporto rinkas, tačiau dar vienas ekonomikos uždarymas reikštų, kad šias pozicijas prarastumėme šalims, kuriose skiepijimosi tempai yra aukštesni.
