Lpk Logo Lt

R. Dargis: Lietuvos ir Ukrainos sėkmės istorijos – kas bendro?

2017 12 11

Prieš keletą dienų vyko Lietuvos ir Ukrainos ekonomikos forumas. Tradiciškai daug kalbėta  apie ekonominio bendradarbiavimo plėtrą, ateities planus ir bendrus sąlyčio taškus. Bet artėjant Lietuvos šimtmečiui, norom nenorom imi lyginti abiejų valstybių padarytus pasirinkimus ir nueitą kelią.

Prieš 27-erius metus Lietuva, o šiek tiek vėliau ir Ukraina, pradėjo kurti  savo ateitį, remdamasi laisvo pasaulio principais. Laisvė, demokratija ir rinkos ekonomika tapo pamatais, ant kurių pradėjome statyti tvarią mūsų valstybių ateitį. Praėjo geras ketvirtis amžiaus nuo to laiko, kai Lietuva apsisprendė dėl savo ateities, užsibrėžusi labai aiškius tikslus – narystė  ES ir  NATO. Tai atvėrė vartus spartiems pokyčiams ir galimybėms savo valstybę kurti taip, kaip norime patys, o tokios galimybės neturėjome pastaruosius 50 metų. Ukrainos istorija panaši, bet jos pasirinkimo kelias buvo sunkesnis.

Pasižiūrėkime, kaip keitėsi Lietuvos ir Ukrainos augimo tempai 1995-2016 metais: Lietuvos BVP per tą laikotarpį iššaugo 136,3 proc., o Ukrainos – 25,6 proc. BVP vienam gyventojui skirtumas tarp Lietuvos ir Ukrainos 1995 m. buvo tik 2,8 karto, o 2016 metais šis skirtumas jau yra išaugęs iki 5,5 karto. Akivaizdu, kad Lietuvos pasirinktas kelias  davė apčiuopiamus rezultatus, ir tai yra puikus argumentas Ukrainai, kokius sprendimus ji turi padaryti, nes jos siekiai yra tokie pat kaip Lietuvos – sutvirtinti šalies ekonomiką, užtikrini savo žmonėms politinį ir ekonominį stabilumą.

Ką reiškė Lietuvai narystė ES? Sparčias struktūrines reformas, ženkliai pigesnius finansinius resursus, ganėtinai aiškias ir stabilesnes verslo sąlygas bei investicijas. Vien šiais metais į Lietuvą atėjo Vokietijos automobilių pramonės koncernai „Continental“ ir „Hella“, o trečioji apie planus Lietuvoje paskelbusi įmonė „Al-Ko Vehicle Technology“ čia ketina atidaryti tyrimų ir plėtros centrą. Tokių pavyzdžių galime išvardinti ne vieną. Šios investicijos kuria darbo vietas, kelia mūsų darbuotojų atlyginimus ir stiprina ekonomiką.  Įmones ir centrus į Lietuvą perkelia skandinavai, vokiečiai, o tai liudija, kad Lietuva tapo patikimu partneriu ir gera platforma augimui.

Mūsų pramonė per tą laikotarpį išgyveno didelį pokytį. Sunkioji tarybinė nekonkurencinga pramonė beveik sunyko, o šiandienos – modernėja ir plečiasi. Ekonomika stojasi ant kojų ir stiprėja dėka šiuolaikinių įmonių sukuriamos pridėtinės vertės. Akivaizdu, kad Lietuva savo laiku atsisakiusi planinės ekonomikos ir  investavusi į šiuolaikinę pramonę pasiekė puikių rezultatų – 80 proc. sukuriamos produkcijos mūsų įmonės eksportuoja ir konkuruoja globaliose rinkose.

Lietuva jau sėkmingai įveikė esminių struktūrinių pertvarkų laikotarpį. Ukraina dar susiduria su dideliais iššūkiais. Šioje valstybėje reformų kelias tik prasideda, o geopolitinė situacija ir neramūs kaimynai, nestabili vidaus situacija, bankrutavusios ir korumpuotos valstybės etiketė, didžiulė ekonomikos recesija pareikalaus daug valinių politinių sprendimų ir pastangų, kad valstybė savo ekonomiką visam laikui pastatytų ant vakarietiško  modelio bėgių. Tik tokiu atveju Ukraina gali tikėtis užsienio verslo ir investicijų atėjimo, užtikrinančio stabilią ekonomikos plėtrą. Apie tai kalba ir Ukrainoje dirbantys Lietuvos verslininkai.

Šiandien visas verslas gyvena globalios konkurencijos sąlygomis ir  konkuruoja jau ne regionais, bet žemynais. Lietuvoje mes dažnai kalbame apie tai, kas trukdo mūsų verslui dar labiau sustiprinti savo konkurencingumą ir padidinti Lietuvos žmonių gerovę. Šiandien Lietuvos ir Ukrainos bėdos yra labai panašios.  Siekdamos išlikti tokios konkurencijos sąlygomis tiek Lietuva, tiek Ukraina turi išspręsti tas pačias problemas: verslo aplinkos gerinimas ir mokestinės sistemos tobulinimas, biurokratinės naštos mažinimas, visuomenės supratimo, kokią pridėtinę vertę valstybės ekonomikai sukuria verslas, didinimas, pokyčiai švietimo sistemoje, užtikrinsiantys valstybės augimą, įstatymų viršenybė. Ir dar vienas svarbus dėmuo, apie kurį šiandien kalba verslas ir kas ne mažiau aktualu ir Ukrainai – visuomenės sutarimas. Tai yra esminė sąlyga valstybės ateities gerovei.

Ketvirtoji pramonės revoliucija jau palietė mus visus. Jeigu mūsų visuomenės nesuvoks pokyčio reikšmės, apimties ir greičio, tai galimybės išlikti globalioje konkurencinėje rinkoje tiek Lietuvai, tiek Ukrainai tik mažės. Ypatingai greitai turi persitvarkyti Ukraina – pramonės pertvarka ir modernizavimas yra jos išlikimo klausimas. Lietuvos įmonės, žengiančios sparčiu modernizavimo keliu,  galėtų būti puikiu partneriu Ukrainai.

Susijusios naujienos

Europos verslas siunčia žinutę pirmininkavimui ES Tarybai...

2023 11 24
Original 5e9f3515 7f43 4928 B09a F663bd5f0f36

Indonezijos parlamentarai apsilankė Lietuvos pramonininkų...

2023 11 24
2023.11.23 In Parlamento Nariai Lpke 3 E1700813752707

Raginame eksportuotojus išsakyti poreikius dėl trūkstamų ...

2023 11 23
Adobestock 32789054 Scaled E1700734019261
Archyvas, Pranešimai žiniasklaidai, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"lang":"lt","post__not_in":[3173],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, Prane\u0161imai \u017einiasklaidai, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="499">

Įrašykite paieškos frazę: