Lpk Logo Lt

Lietuvos demografinė ateitis negali ir toliau priklausyti nuo atsitiktinių svyravimų

2023 03 20

Šiandien vykusiame Neformalaus liberalių diskusijų klubo, Lietuvos verslo tarybos (VT nariai: asociacija „Investors‘ Forum“, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir Lietuvos darbdavių konfederacija), Seimo Ateities komiteto, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto organizuotame forume „Kaip stabdysime depopuliaciją?“ buvo aptarti galimi bendri sprendimai demografijos iššūkiams spręsti.

Renginio metu pabrėžta, kad demografinės problemos yra bendra pasaulinė tendencija, ypatingai ryški Europoje. Tikėtina, kad šalių lygmeniu senėjimo reiškinys vyks skirtingu laiku ir tempu, tačiau kylantys iššūkiai yra bendri: socialinės gerovės kūrimas mažėjant dirbančiųjų skaičiui, poreikis daugiau dėmesio skirti vyresniųjų asmenų priežiūros sistemoms ir strategijoms, socialinės atskirties grėsmė (trūkstant viešųjų paslaugų, didės mokamų paslaugų paklausa bei pasiūla, kurias ne kiekvienas galės įpirkti).

Kalbėjusieji pranešėjai atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų 2030 m. bus 14 proc. mažiau, o 2050 m. net 34 proc. mažiau nei šiandien. Eurostat duomenimis, 2050 m. vieno pensinio amžiaus asmens išlaikymo našta teks maždaug 1,8 šalies dirbančiųjų.

Nacionalinės sveikatos tarybos apžvalgoje apie Lietuvos gyventojų sveikatos ir sveikatos sistemos būklę atkreiptas dėmesys, kad vidutinė gyvenimo trukmė per einamuosius metus sutrumpėjo: 2020 m. buvo 75 metai, praėjusiais metais jau 74,28. Lietuvos populiacijos senėjimo tempas yra beveik du kartus greitesnis nei ES vidurkis. Sparčiai didėjantis sergamumas lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis turi neigiamų socioekonominių pasekmių, nes auga pacientų sveikatos priežiūros ir socialinės globos poreikiai. Praėjusiais metais nuo kraujotakos sistemos ligų mirė beveik pusė, tai yra 48 proc., visų mirusiųjų.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus, šiuo neužtikrintu laikotarpiu, darbuotojų trūkumas išlieka vienu didžiausių iššūkių verslui. „Lietuvos verslo taryba nuolatos ir sistemingai pabrėžia, kad kalbėti reikia ne tik apie aukštos kvalifikacijos išskirtinius talentus, bet ir „darbininkiškų“ profesijų specialistus. Galimybė sėkmingai įveikti krizes tiesiogiai susijusi su tuo, ar įmonėms pakaks žmogiškųjų resursų, kad gamintų pakankamai, įvykdytų didelio masto užsakymus, kurie ekonominio neužtikrintumo laikotarpiu yra retesni, dėl jo labiau kovojama. Kai pramonės įmonės siekia prisiimti didelius užsakymus, jos negali pasakyti „palaukite, po 6-9 mėn. turėsime perkvalifikuotų specialistų“. Labai svarbu keisti požiūrį: rasti būdą nustoti demonizuoti darbdavius, įdarbinančius užsieniečius. Nustokime manyti, kad užsieniečiai atima darbo vietas iš Lietuvos gyventojų – tai yra klaidingas, populistinis mąstymas, nulemiantis, kad – nepriimdami verslui svarbių sprendimų – visi kartu gyvename sunkiau, prasčiau nei galėtume,“ – kalbėjo V. Janulevičius.

Renginyje nekart pabrėžta kompleksinių priemonių svarba – gimstamumo skatinimas, emigrantų grįžimo skatinimas, tačiau taip pat akcentuota, kad būtina ruoštis prisitaikyti prie pakitusios demografijos realijų – jei nuo kitų metų šeimose būtų po 3 vaikus, tai situacijos jau nepakeis, nes bendras moterų skaičius yra per mažas.

Forume kalbėjęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis pabrėžė, kad Lietuvos demografinė padėtis, švelniai tariant, išlieka labai sudėtinga ir tendencijos yra blogos. „Jei nedelsiant nebus imtasi veiksmų, 2030 metais mūsų bus 2,4 mln., o po 15 metų – 2 milijonai, tokia progresija, tikėtina, tęsis ir toliau. Depopuliacija turi neigimas pasekmes daugeliui mūsų gyvenimo sferų, ji vienaip ar kitaip paliečia visus. Pradedant infliacija, baigiant valstybinio saugumo klausimais ir nacionalinio išlikimo klausimais. Turime politiniu lygmeniu pripažinti, kad depopuliacija – esminė grėsmė valstybei. Todėl visoms politinėms partijoms siūlau pasirašyti nacionalinį susitarimą, įpareigojantį pasirengti kovos su depopuliacija strategiją, konkrečių veiksmų planą, skirti problemai spręsti reikalingus resursus ir vieningai laikytis šios krypties ilguoju periodu,“ – pažymėjo J. Džiugelis.

Robertas Dargis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos demografinė padėtis kelia grėsmę konstituciniams valstybės įsipareigojimams – nepakankamos mokestinės pajamos ir didėjančios sveikatos priežiūros išlaidos trukdys Vyriausybei padengti didėjantį socialinių ir sveikatos paslaugų ir pensijų poreikį.

„Jau dabar turime daug įtampos darbo rinkoje – norinčių dirbti nepakanka nei privačiam, nei viešajam sektoriams. Trūksta tiek aukštos, tiek žemos kvalifikacijos darbuotojų. Vadinasi, problema yra ne atskirų profesijų darbuotojų trūkumas, bet apskritai dirbančiųjų. Darbo jėgos trūkumas ypač kelia įtampą regionuose, kurie labiausiai nukentėjo dėl emigracijos ir senėjimo. Regionams tuštėjant, mažiau žmonių naudojasi esama fizine ir socialine infrastruktūra, tad sąlygų ją prižiūrėti ir plėtoti mažėja, jos išlaikymas savivaldybėms brangiau kainuoja. Darbuotojų trūkumą jaučia visas viešasis sektorius, kas turės neigiamos įtakos sprendimų priėmimo spartai,“ – pabrėžė R. Dargis.

Kaip neišnaudotas potencialas įvardintas užsienio studentų pritraukimas – būtina įgyvendinti konkrečias priemones, siekiant pritraukti atvykti studijoms daugiau jaunų žmonių iš ES ir trečiųjų šalių, fokusuojantis į jų integraciją bei pasilikimą po studijų Lietuvoje.

„Jeigu Lietuvos demografinė ateitis ir toliau priklausys nuo atsitiktinių svyravimų, Lietuva neturės demografinės ateities! Demografinės politikos sėkmė priklauso ne tiek nuo atskirų priemonių ar jų įvairovės, kiek nuo įgyvendinamų priemonių tvarumo, kompleksiškumo bei ilgalaikiškumo. Šiandien dar turime galimybes tinkamai suvaldyti neigiamus demografinius procesus bei jų įtaką darbo rinkai ir šalies socialinei raidai. Jeigu stovėsime vietoje, ateityje tokių galimybių bus vis mažiau. Būtinas Centralizuotas Demografinės politikos valdymas – horizontalus veiksmų koordinavimas Vyriausybės lygmenyje, imigracijos politikos, kryptingas antiemigracinių nuostatų formavimas bendrojo ugdymo mokykloje ir karjeros valdymo kompetencijų ugdymas, kryptingos ir finansiškai aprūpintos reemigracijos skatinimo ir talentų pritraukimo priemonės”, – forume teigė prof. Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius.

Ne kartą forume skambėjo siūlymas, kad reikalinga atsakinga institucija, kuriai būtų deleguota kuruoti demografijos ir migracijos klausimus, o taip pat būtina įsteigti pareigūno, atsakingo už demografijos klausimus pareigybę, tiesiogiai atskaitingą Ministrui Pirmininkui.

Forumo dalyviai pabrėžė nacionalinio susitarimo svarbą – turi būti nedelsiant parengta Demografinės problemos (depopuliacijos) sprendimo strategija ir konkretus jos įgyvendinimo priemonių planas, kurį būtina paremti nacionaliniu susitarimu, kad tas planas būtų įgyvendinamas, nepaisant politinių ciklų. Forume sutarta parengti rezoliuciją su pasiūlymais, kaip spręsti depopuliacijos ir rinkos problemas. Rezoliucija bus paskelbta artimiausiu metu.

 

Prof. Boguslavo Gruževskio, Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus, pranešimas.

Dr. Laimučio Paškevičiaus, Nacionalinės sveikatos tarybos nario, pranešimas

Damian Mialkowskyj, VU Medicinos fakulteto studentų atstovybės pirmininko, pranešimas.

Susijusios naujienos

Verslas: Lietuvos ekonomiką palaiko įdarbinti užsieniečiai

2024 02 27
Priscilla Du Preez 6ftd8hxc91c Unsplash (1)

Europos verslas siunčia žinutę pirmininkavimui ES Tarybai...

2023 11 24
Original 5e9f3515 7f43 4928 B09a F663bd5f0f36

Indonezijos parlamentarai apsilankė Lietuvos pramonininkų...

2023 11 24
2023.11.23 In Parlamento Nariai Lpke 3 E1700813752707
Archyvas, Demografija, Depopuliacija, Pranešimai žiniasklaidai, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"lang":"lt","post__not_in":[1481],"category_name":"Naujienos","tag":"Archyvas, Demografija, Depopuliacija, Prane\u0161imai \u017einiasklaidai, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="499">

Įrašykite paieškos frazę: