Kelis mėnesius iš eilės fiksuojamas nuoseklus Pramonės lūkesčių indekso augimas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pristatomas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas* balandžio mėn. nežymiai paaugo ir siekė 49,1, t. y. priartėjo prie 50 – žymos, kurią viršijus indeksas rodo pramonės augimo tendencijas. Š. m. kovo mėn. indeksas siekė 48,9.

Net jei pagerėjimas nebuvo reikšmingas, besitęsiantis nuoseklus pramonės įmonių verslo aplinkos vertinimo gerėjimas stebimas nuo šių metų pradžios. Pirmąjį šių metų ketvirtį gamybos prognozės buvo labai teigiamos, optimizmas kiek sumažėjo balandžio mėn., tačiau įmonės jau prognozuoja darbuotojų skaičiaus didėjimą ir, gana teigiamai vertina paklausą.

Pasak LPK prezidento Vidmanto Janulevičiaus, situacija pramonės sektoriuje stabilizuojasi, bet labai pamažu.

„Tam tikrą situacijos gerėjimą lemia ir kritusios energetikos kainos, kas teigiamai veikia chemikalų pramonę, be to, gerėja situacija medienos ir baldų sektoriuose. Mažėjančios atsargos euro zonoje skatina gamintojus didinti galutinės produkcijos gamybą, o tai generuoja daugiau užsakymų Lietuvos gamintojams ir gerina eksporto lūkesčius. Be to, tikimės papildomo oro gurkšnio ir dėl galų gale paleistų RRF priemonių, kurios  turėtų pagerinti prieigą prie kapitalo ir suteikti impulso naujoms investicijoms ir taip reikalingai transformacijai, tiek žaliajai, tiek energetinei, tiek darbuotojų našumui didinti. Ir galų gale jei vis dėlto birželį Europos Centrinis Bankas priims taip laukiamą sprendimą ir palūkanos tikrai pradės mažėti, tai bus papildomas stimulas išjudinti ekonomiką“, – pažymi LPK prezidentas.

Deja kol kas turimų užsakymų skaičiai reikšmingai nedidėja, bet ir nemažėja. Kol kas yra pagrindinis pramonės įmonėms susirūpinimą keliantis veiksnys yra nepakankama paklausa, tačiau pradeda augti ir nerimas dėl apsirūpinimo darbuotojais.

Didėja pasitikėjimas, kad per artimiausius tris mėnesius eksportas augs, net jei šiuo metu eksporto paklausa nepatenkintos maždaug keturios iš dešimties pramonės įmonių.

Gamybinių pajėgumų panaudojimas balandžio mėn. siekė 70,2 proc. ir tai buvo tik trečias mėnuo nuo 2023 metų pradžios, kai pajėgumų panaudojimas siekė 70 procentų. Mažesnis nei vidutinis pramonės įmonėse pajėgumų panaudojimas balandžio mėn. fiksuotas kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos (42,1 proc.), baldų gamybos (59,4 proc.), kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos (60,0 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos (63,3 proc.) bei guminių ir plastikinių gaminių gamybos (67,1 proc.) sektoriuose.

Geresni nei vidutiniškai visoje pramonėje lūkesčiai balandžio mėn. buvo fiksuoti kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos, metalo gaminių, guminių ir plastikinių gaminių gamybos, kitų nemetalo mineralinių gaminių gamybos, maisto produktų ir tekstilės gaminių gamybos sektoriuose.

Maksimali užfiksuota pramonės lūkesčių indekso reikšmė – 54,5 (2021 m. gegužės mėn.), o mažiausia kada nors fiksuota – 38,9 (2020 m. balandžio mėn.). Indeksas sudaromas nuo 2015 metų.

*Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės (apdirbamosios gamybos) verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis. Pramonės lūkesčių indeksas yra svertinis keturių rodiklių vidurkis: gamybos prognozė (35 proc.), pramonės paklausos vertinimas (30 proc.), atsargų vertinimas (su priešingu ženklu; 20 proc.) ir darbuotojų prognozė (15 proc.). Pramonės lūkesčių indekso reikšmės svyruoja intervale nuo 0 iki 100, kur 50 rodo neutralią, be aiškios krypties įmonių vadovų nuomonę dėl ateities verslo tendencijų, daugiau 50 – pramonės augimo tendencijas, mažiau 50 – pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.