Investicinio projekto lengvatos analizė: kas lieka už VMI tyrimo ribų
2026 01 16
„Verslo žinios“ rašo (skaitykite čia ir čia) apie tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ėmė tirti įmonių, kurios pasinaudojo IP lengvata, veiklos rodiklius. VMI įvairiais pjūviais išanalizavo juridinių asmenų, kurie 2019–2023 m. laikotarpiu pasinaudojo pelno mokesčio (PM) lengvata dėl vykdomo IP, veiklą.
Pažymėtina, kad VMI atliktas tyrimas yra pagirtinas savo apimtimi ir analitiniu gyliu. Su nustatytais faktais iš esmės galima sutikti, tačiau 
jų interpretavimas nėra pakankamai orientuotas į PRIEŽASČIŲ, lėmusių vienų ar kitų reiškinių atsiradimą, identifikavimą.
jų interpretavimas nėra pakankamai orientuotas į PRIEŽASČIŲ, lėmusių vienų ar kitų reiškinių atsiradimą, identifikavimą.Visų pirma reikėtų prisiminti, kodėl ši lengvata apskritai buvo įvesta – pagrindiniai jos siekiai:
- skatinti vietines ir užsienio investicijas Lietuvoje
- bei kurti naujas darbo vietas.
Todėl mokestinis pelno mokesčio lengvatos vertinimas, apsiribojantis vien pelno mokesčio sumokėjimo dydžiu ar jo pokyčiais, pats savaime negali įrodyti šios lengvatos (ne)naudos.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) inovacijų plėtros ekspertas Artūras Jakubavičius pažymi, kad tikslinga būtų vertinti ne tik trumpalaikį fiskalinį efektą, bet ir ateityje sukuriamą naudą: sukurtas ar išsaugotas darbo vietas, augančią mokestinę bazę ir didėjantį valstybės mokestinį pajėgumą.
Šiame kontekste lėtesnis pelno augimas investicinius projektus vykdančiose įmonėse, palyginti su šalies vidurkiu, neturėtų stebinti. Investiciniu laikotarpiu įmonės dažnai investuoja savo pelno sąskaita, o projektų atsipirkimas gali trukti gerokai ilgiau nei VMI analizuojamas laikotarpis.
Be to, vertintas 2019–2023 m. laikotarpis buvo išskirtinis: pandemija, plataus masto karo Ukrainoje pradžia ir energetikos krizė darė reikšmingą įtaką verslo aplinkai. Todėl daugelio įmonių finansinius rezultatus ir pelningumo rodiklius reikėtų laikyti bent iš dalies netipiniais.
Visuotinai žinoma, jog ši pelno mokesčio lengvata dėl administracinių reikalavimų nėra nei lengva, nei paprasta, nei pigi. Įmonės dažnai priverstos samdyti išorinius ekspertus tam, kad įrodytų atitiktį lengvatos taikymo kriterijams. Todėl, skelbiant tokių tyrimų rezultatus, būtų sąžininga ir būtina kartu pristatyti rizikos vertinimo metodiką“, – pažymi A. Jakubavičius.
VMI atlikta įmonių, pasinaudojusių investicinių projektų lengvata, analizė neatskleidė nieko iš esmės naujo. Ji tik dar kartą patvirtino gerai žinomą faktą: selektyvios lengvatos, taikomos ne visiems, o tik specifinius, dažnai dirbtinius formalius kriterijus atitinkantiems subjektams, didina biurokratiją ir skatina „kūrybišką“ elgesį siekiant formaliai atitikti reikalavimus.
LPK jau ne vienus metus nuosekliai pabrėžia, kad:
-
- investicinių projektų lengvata, taikoma tik specifinėms investicijoms, savaime didina klaidų riziką, o tam tikrais atvejais – ir paskatas imtis ne visai teisėtų iniciatyvų siekiant atitikti griežtus kriterijus;
- investicinių projektų lengvata turėtų būti transformuojama į sisteminį sprendimą – nulinį pelno mokestį pelnui, kuris lieka įmonėje, apmokestinant pelną tik tuo atveju, kai jis „išimamas“ iš įmonės (pavyzdžiui, išmokant dividendus). Tai skatintų pelną naudoti įmonės veiklai, gerintų investicinį klimatą Lietuvoje, didintų užsienio investicijų patrauklumą ir skatintų vietines investicijas.
Pažymėtina, kad VMI atliktas tyrimas yra pagirtinas savo apimtimi ir analitiniu gyliu. Su nustatytais faktais iš esmės galima sutikti, tačiau jų interpretavimas nėra pakankamai orientuotas į priežasčių, lėmusių vienų ar kitų reiškinių atsiradimą, identifikavimą.
Pavyzdžiui:
- fiksuojami netikslumai taikant investicinių projektų lengvatą dažnai interpretuojami kaip piktnaudžiavimas, nors nemaža dalis klaidų kyla ne dėl sąmoningo veikimo, o dėl perteklinės administracinės naštos ir sudėtingų reikalavimų; pavieniais atvejais, kai piktnaudžiavimas susijęs su pačios lengvatos netobulumu, būtini teisiniai pakeitimai ir adekvačios priemonės – nuo prevencijos ir aiškinimų iki atsakomybės taikymo;
- pateikiami faktai, kad dalis įmonių, pasinaudojusių lengvata, nedidino pardavimo apimčių, yra teisingi, tačiau jie neatsako į klausimą, kodėl augimo nebuvo; galbūt lengvata leido įmonei išlikti rinkoje, neišleisti darbuotojų ar išlaikyti veiklą sudėtingu laikotarpiu, taip prisidedant ir prie socialinių problemų mažinimo;
- lengvatomis, kaip taisyklė, naudojasi ne „klestintys“, o pažeidžiamesni verslai: kai pelnai dideli, dažnai paprasčiau ir pigiau sumokėti pelno mokestį nei administruoti sudėtingą lengvatą ir prisiimti reputacinę riziką; todėl formalus įmonių, besinaudojančių ir nesinaudojančių investicinių projektų lengvata, lyginimas ne visada yra korektiškas.
LPK vertinimu, investicinių projektų lengvata, kol nėra įvestas nulinis pelno mokestis reinvestuojamam pelnui, turėtų išlikti, nes ji:
- nacionaliniu ir tarptautiniu mastu siunčia pozityvią žinią, kad Lietuva skatina investicijas į inovacijas ir turtą;
- suteikia verslui galimybių didinti veiklos efektyvumą, augimą ir atsparumą;
- prisideda prie socialinių problemų sprendimo, ypač regionuose.
Aktualijos
Naujienos
Renginiai
Susijusios naujienos
investicinių projektų lengvata, lengvata, pelno mokestis, VMI"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"signature":"9874198ac12149bb29a3740491eeb18e","user_id":2,"time":1711471143,"lang":"lt","post__not_in":[6868],"category_name":"Naujienos","tag":"investicini\u0173 projekt\u0173 lengvata, lengvata, pelno mokestis, VMI","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="1">