Įmonės susiduria su rekordiniu apyvartinio kapitalo trūkumu
Rugpjūčio 27 d. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Premjerę Ingridą Šimonytę, Finansų ministrę Gintarę Skaistę, Ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę ir Užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį dėl apyvartinio kapitalo trūkumo pramonės įmonėms.
„Tam tikras apyvartinio kapitalo trūkumas prasidėjo nuo pat pandemijos pradžios, tačiau šiomis dienomis dar didesnėms problemoms įtaką turėjo paaštrėję Lietuvos ir Kinijos santykiai. Jau dabar įmonės pajuto mažėjančias eksporto apimtis, bet didžiausios problemos kyla dėl žaliavų tiekimo, nes Kinija dabar yra vienintelė kai kurių žaliavų gamintoja“, – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Dar pirmosios COVID-19 pandemijos bangos metu kredito draudikai smarkiai pablogino draudimo sąlygas, kurių nelengvina iki pat dabar. Dėl to pramonės įmonėms, perkančioms žaliavas, sumažėjo prekinių kreditų sumos ir už žaliavas tenka apmokėti avansu prieš išsiuntimą.
O 2020 m. pabaigoje, išaugus krovinių srautams, sutriko logistikos grandinė, įvykus avarijai Sueco kanale. Situacija su logistikos grandinėmis iki šiol išlieka nestabili, o tai paveikė ir transportavimo kaštus: kainos išaugo iki 10 kartų, o transportavimo trukmė – daugiau nei du kartus. Todėl šiuo metu vieno konteinerio gabenimas jūra kainuoja 20 tūkst. Eur, kai anksčiau tokia paslauga kainavo 2 tūkst. Eur.
Kaip pažymi LPK prezidentas, situaciją dar labiau pablogino Kinijos sprendimas atšaukti tiesioginį traukinį į Lietuvą, dėl to transportavimo trukmė ir kaina auga dar sparčiau.
„Dėl visų šių veiksnių Lietuvos pramonės įmonės susiduria su dideliu apyvartinio kapitalo trūkumu, be to, dėl pailgėjusios tiekimo trukmės ir panaikintų prekinių kreditų, apyvartinių lėšų poreikis išaugo net 5 kartus“, – teigia LPK prezidentas.
LPK pasiūlė ministrams, jog paprasčiausias ir greičiausias būdas tai pasiekti yra valstybinės garantijos, suteikiamos tiesiogiai pramonės įmonėms per valstybines agentūras. Šias garantijas įmonės galėtų naudoti savo bakuose, siekiant gauti papildomų kreditų.
Kitas galimas būdas, LPK teigimu, suteikti apyvartines paskolas tiesiogiai per valstybinę agentūrą VIVA. Tačiau tam turi būti numatyti specialūs ir konkretūs programos kriterijai, kurie užtikrintų, kad tai būtų greitas ir efektyvus mechanizmas. LPK akcentuoja, kad jis turi leisti įmonėms, kurioms itin svarbus šis mechanizmas, pasiekti lėšas greitai.
