Lpk Logo Lt

„Globalių rizikų įvertinimas 2019“: įvardija ateities scenarijus, kuriems turime pasiruošti

2019 02 12

Kasmet Pasaulio Ekonomikos Forumo pristatomas „Globalių rizikų įvertinimas“ suteikia reikšmingas įžvalgas vyriausybių, verslo ir investuotojų veiksmams bei diskusijoms. Centriniu šios analizės klausimu – ar pasaulis nieko nenutuokdamas juda link katastrofiško ateities scenarijaus? – skatinama nepamiršti, jog ekonominį augimą seka ne tik pažanga, bet ir nauji įsipareigojimai bei kliūtys.  

Kažin, ar egzistuoja kita platforma, įtraukianti tiek daug skirtingų šiuolaikinės pasaulio ekonomikos veikėjų. Kartu su privačiais partneriais iš draudimo rinkų sudarytoje analizėje siekiama įvardyti tiek trumpojo, tiek ilgojo laikotarpio rizikos perspektyvas, išvestas iš tarptautinių kompanijų vadovų, mokslininkų, tarptautinių vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų narių ir kitų ekspertų apklausų rezultatų. Pastarųjų prašoma įvertinti rizikas atsižvelgiant į dvi dimensijas: rizikų materializacijos tikimybę ir potencialų jų poveikį pasaulio visuomenei bei ekonomikai. Taigi, kokie pagrindiniai pavojai, pasak tyrėjų, laukia pasaulio 2019-aisias ir ateinantį dešimtmetį?

Ataskaitose vis daugiau dėmesio susilaukia technologijos. Teigiama, jog inovacijos vis labiau pranoksta visuomenių gebėjimą jas valdyti, todėl didėja susirūpinimas dėl netinkamo technologijų naudojimo. Per praėjusius penkerius metus kibernetinės į verslą nutaikytos atakos padvigubėjo ir nuo šiol turi būti laikomos svariu verslo išlaikymo kaštu. Tai, kad kibernetinis saugumas verslo vadovų buvo įvardytas kaip pagrindinis pavojus, rodo, jog tarp verslo kyla susirūpinimas dėl skaitmeninės infrastruktūros – pagrindinio „Pramonė 4.0“ variklio. 

Neturėtų stebinti apklausos dalyvių susirūpinimas socialiniais, geopolitiniais ar geoekonominiais faktoriais – tokiais kaip poliarizacija, neapibrėžtumas ir protekcionistinė politika. Iš dešimties didžiausių rizikų, kurios, manoma, blogės 2019 m., septynios yra susijusios su politine aplinka. Daugiau kaip 90 proc. respondentų tikisi, kad per ateinančius 12 mėnesių ekonominės konfrontacijos tarp didžiųjų pasaulio politinių galių pablogės. Panašus skaičius respondentų numato daugiašalės prekybos taisyklių ir susitarimų eroziją.

Įskaitant ekstremalaus klimato situacijas ir esamos aplinkosauginės politikos neveiksmingumą, klimato kaitos problemos tiek pagal tikimybę, tiek pagal poveikį ataskaitoje dominuoja trečius metus iš eilės. Teliko 12 metų norint likti žemiau 1,5 C pasaulinės temperatūros taško. Visgi, pasak autorių išvadų, situaciją komplikuoja tai, jog tuo pačiu metu esti politinės valios vakuumas siekti emisijų mažinimo ir vyrauja verslo lyderių susirūpinimas klimatu tik ilgajame laikotarpyje, ignoruojant dabartinius padarinius.

Įdomu tai, jog tyrėjai apskritai įvardija reikšmingą globalų investicijų į infrastruktūrą (tiek į tradicines, tiek į skaitmenines formas) finansinį „plyšį“ – tai reiškia, jog reikalingas 20 proc. didesnis nei šiandienos finansavimas. Kaip pavyzdį galima įvardyti naująją infrastruktūrą, kuri, sparčiai plečiantis miestams, turi būti projektuojama atlaikyti ekstremalias klimato situacijas ar kibernetines atakas. Tiek verslas, tiek valstybės, kurios greičiau prisitaikys prie naujųjų pokyčių, įgis konkurencinį pranašumą. Įmonės turi būti skatinamos investuoti į pasirengimo krizėms scenarijus ir strategijas. Tai reiškia, jog verslas, neišvengiamai priklausomas nuo viešojo sektoriaus infrastruktūros, turi būti visapusiškai įtraukiamas į sprendimų priėmimo procesą.

Galiausiai, viskas grįžta į politinių ir socialinių veikėjų bendradarbiavimą tiek globaliame, tiek nacionaliniame kontekste. Lietuva, kuri dar niekada taip nepriklausė nuo visuomenės ir politinių veikėjų tarpusavio bendradarbiavimo, ne išimtis. Didėjant socialinei poliarizacijai, menksta gebėjimas kooperuotis mažinant rizikas kibernetinėje erdvėje, aplinkosaugoje ir bet kurioje kitoje sferoje. Dar daugiau – pirmą kartą šių metų „Globalių rizikų įvertinimas“ skatina nepamiršti, kokį psichologinį poveikį turi neapibrėžtumas tiek darbo vietoje, tiek platesnėje visuomenėje. Taigi, imperatyvas gerinti tarpusavio komunikaciją, kažin, ar kada buvo svarbesnis.

Su visa 2019 m. globalių rizikų įvertinimo ataskaita galite susipažinti čia.

 

Susijusios naujienos

V. Janulevičius: Kas atsitiko su Estija ir kokias pamokas...

2024 02 06
Woman Writing In A Notebook

V. Janulevičius: Kodėl ne tik per Kalėdas vertėtų galvoti...

2023 12 29
Eugene Zhyvchik Bbnd3wfwg0i Unsplash

E. Stonkutė: Ką šiais metais laiške Kalėdų Seneliui norėt...

2023 12 19
Luann Hunt R6r8jxhtwik Unsplash
Aplinkosauga, Archyvas, ekonomika, pramonė, Pranešimai žiniasklaidai, Verslas, Visos naujienos"}],"exclude_current_post":true,"useQueryEditor":true,"lang":"lt","post__not_in":[2771],"category_name":"Naujienos","tag":"Aplinkosauga, Archyvas, ekonomika, pramon\u0117, Prane\u0161imai \u017einiasklaidai, Verslas, Visos naujienos","paged":1}" data-page="1" data-max-pages="500">

Įrašykite paieškos frazę: