Europos ir Lietuvos pramonė: ryškėja struktūriniai iššūkia

Euro zonos pramonės PMI (angl. Purchasing Managers’ Index) rugpjūtį pakilo iki pramonės augimą indikuojančio 50,5 punkto (liepą siekė 49,8). Vokietijos PMI taip pat priartėjo prie augimą indikuojančios ribos – 49,9 punkto. Panaši tendencija fiksuota ir Lietuvoje: po keturių mėnesių nuoseklaus kritimo rugpjūtį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudaromas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas pakilo nuo 47,1 iki 47,7 punkto.

Antrąjį šių metų pusmetį tikimasi sulaukti prekybos su JAV susitarimo poveikio, kuris yra itin svarbus visai Europos Sąjungos pramonei. Kaip pastebi LPK viceprezidentas Alvydas Stulpinas, kai kurie rodikliai rodo stabilizaciją ir kol kas situacija nerodo drastiško blogėjimo ženklų. Vis dėlto, pasak jo, šalia šių pozityvių signalų vis aiškiau ryškėja antriniai – mažiau optimistiški – rodikliai.

„Euro zonoje jau ryškėja darbuotojų skaičiaus mažinimo tendencija – tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje. Tai gali būti ženklas, kad prasideda gilesni struktūriniai pokyčiai, kuriuos iki šiol slėpė darbo rinkos įtampa po pandemijos. Tuo metu įmonės sunkiai rasdavo darbuotojų ir kiek įmanoma vengdavo atleidimų, tačiau dabar pramonė susiduria su globalios konkurencijos spaudimu, kuris verčia imtis skaudžių kaštų optimizavimo sprendimų“, – sako LPK viceprezidentas.

Lietuvos pramonės lūkesčiai: sektorių skirtumai

Bendra kryptis: jau tris mėnesius iš eilės mažėja Lietuvos pramonės lūkesčiai dėl artimiausio laikotarpio gamybos. Rugpjūtį vidutiniškai kas šešta įmonė prognozavo gamybos mažėjimą, tačiau tiek pat tikėjosi ir augimo.

Guminiai ir plastikiniai gaminiai: sektorius patiria ryškų nuosmukį – liepą tik mažiau nei kas dešimta įmonė prognozavo gamybos apimčių kritimą, o rugpjūtį taip manė jau kas trečia. Priežastys – didelė energijos kaštų dalis, ilgalaikės energijos tiekimo sutartys ir netgi vėsesnė vasara, prisidėjusi prie plastikinės taros paklausos sumažėjimo.

Chemikalų ir chemijos produktų bei kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba: kas trečia įmonė prognozuoja gamybos mažėjimą.

Pozityvumą išlaikantys sektoriai: labiausiai augimo tikisi kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių bei tekstilės gamintojai – kas antra įmonė šiame sektoriuje prognozuoja gamybos augimą.

Eksporto rinkos: išlieka silpna paklausa

Net 9 iš 10 Lietuvos pramonės įmonių teigia, kad jų produkcijos paklausa eksporto rinkose yra per maža. Labiausiai nepatenkinti – kitų nemetalo mineralinių produktų gamintojai (7 iš 10 įmonių). Daugiau nei pusė tekstilės bei guminių ir plastikinių gaminių gamintojų taip pat susiduria su nepakankama paklausa. Nė vienas pramonės sektorius nenurodė, kad paklausa eksporto rinkose būtų per didelė.

Kiti rodikliai

Gatavos produkcijos atsargos: apie 90 proc. įmonių vertina jas kaip pakankamas, perteklinių atsargų nekaupiama.

Darbuotojų mažinimas: jau tris mėnesius daugėja įmonių, planuojančių mažinti darbuotojų skaičių. Vidutiniškai tokių yra apie 10 proc., tačiau chemijos pramonėje – net kas trečia įmonė.

Pajėgumų panaudojimas: rugpjūtį pakilo iki 72,4 proc. (liepą buvo 71,4 proc.), bet vis dar atsilieka nuo ilgalaikio 75 proc. vidurkio. Didžiausias augimas – metalo gaminių (išskyrus mašinas ir įrenginius) gamybos sektoriuje – +6,8 proc. punkto.

Lūkesčių dinamika pagal sektorius

Rugpjūtį tik trijuose sektoriuose pramonės lūkesčiai viršijo 50 punktų ribą:

• kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyboje – 53,1,
• baldų gamyboje – 52,0,
• tekstilės gaminių gamyboje – 51,8.

Chemikalų sektoriaus lūkesčiai per mėnesį labiausiai pagerėjo (nuo 37,5 iki 47,2), o didžiausią kritimą patyrė kitų nemetalo mineralinių produktų, guminių ir plastikinių gaminių bei maisto produktų gamybos sektoriai.

*Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės (apdirbamosios gamybos) verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis. Pramonės lūkesčių indeksas yra svertinis keturių rodiklių vidurkis: gamybos prognozė (35 proc.), pramonės paklausos vertinimas (30 proc.), atsargų vertinimas (su priešingu ženklu; 20 proc.) ir darbuotojų prognozė (15 proc.). Pramonės lūkesčių indekso reikšmės svyruoja intervale nuo 0 iki 100, kur 50 rodo neutralią, be aiškios krypties įmonių vadovų nuomonę dėl ateities verslo tendencijų, daugiau 50 – pramonės augimo tendencijas, mažiau 50 – pramonės įmonių veiklos apimčių mažėjimą.